Mūsų Seimo nariai vėl kalba. Geriau patylėtų…
Nieko man nėra linksmiau, kada specialistai susėda ir pradeda diskusiją apie tai, ką nutuokia mažiausiai. Turiu minty pavyzdį. Galbūt nieko blogo, jei žmonės mąsto, dalinasi patirtimi, tačiau juokinga tai, kad žodžiai ir kalbos neatitinka darbų, bei tai, kad iš turimos informacijos daromos klaidingos išvados. Tad pabandysiu, pakomentuoti jų pasisakymus.
Taigi dalyviai: Rima Baškienė, Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris. Trumpi dosjė:
1. Rima Baškienė išrinkta Šiaulių kaimiškojoje rinkiminėje apygardoje, kitaip kalbant, rinko žmonės gyvenantys Šiaulių rajone. Yra valstiečių liaudininkų sąjungos narė (į rinkimus vedė K. Prunskienė, dabar pirmininkas R. Karbauskis). Pagal specialybę yra inžinierė-technologė. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad praėjusią kadenciją Seimo narė buvo valdančiojoje koalicijoje.
2. Valerijus Simulik išrinktas Dainų rinkiminėje apygardoje – žmonių gyvenančių pietinėje Šiaulių miesto dalyje. Yra Naujosios sąjungos (pirmininkas A. Paulauskas) narys. Pagal specialybę fizikos mokytojas, taip pat turi švietimo vadybos ir teisės magistro laipsnius. Taip pat praėjusią kadenciją buvo valdančiojoje koalicijoje, beje, šiek tiek buvo ir šioje kadencijoje.
3. Edvardas Žakaris išrinktas Aušros rinkiminėje apylinkėje – žmonių gyvenančių centre ir vakarinėje Šiaulių miesto dalyje. Yra socialdemokratų partijos narys ( pirmininkas A. Butkevičius). Pagal specialybę ekonomistas organizatorius, tiflopedagogas. Taip pat buvo valdančiojoje koalicijoje praėjusią kadenciją.
Šias trumpas dosjė surašiau tam, kad suprastumėme apie ką bus kalbama. Visi trys Seimo nariai politikoje ne naujokai, visų trijų specialybės nesusijusios su makroekonomika, vargu ar galime E. Žakarį vadinti makroekonomikos specialistu, nors jo specialybė ekonomistas organizatorius. Ir kas svarbiausia, visi buvo valdančiojoje koalicijoje praėjusią kadenciją.
Taigi pradėkim nagrinėti atsakymus (klausimas patamsintas Bold, atsakymas, bei mano komentaras kursyvu)
— Ar tikrai pusę kitų metų biudžeto pajamų sudarys paskolos ir Europos Sąjungos (ES) paramos pinigai?
R. BAŠKIENĖ. Pajamos planuojamos — 13 milijardų litų, išlaidos — 18 milijardų. 7,8 milijardo litų pajamų sudarys dar ES lėšos. Be ES pinigų atrodytume nykiai.
E. ŽAKARIS: Pasakyk, kiek dar skolintis žadama.
R. BAŠKIENĖ: 13,7 milijardo litų. Valstybės skola jau dabar sudaro 30 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) — apie 26 milijardus litų skolos jau turime. Jeigu Lietuvos skola viršytų 60 procentų BVP, tai jau būtume visiškai praskolinta valstybė.
“2009 Eurostat yearbook” nurodo duomenis 2004 – 2007 m., o Lietuvos statistikos departamentas ir 2008 metų. Taigi anot, Eurostat’o (25 puslapis), Lietuvos skola mažėjo nuo 19,4 iki 17,3%, tai lėmė ne tai, kad ėmėme atidavinėti skolas, mes dar labiau skolinomės, tais pačiais metais skola padidėjo nuo 300 mln iki milijardo, o įtaką darė BVP didėjimas, todėl santykinai skola sumažėjo. Pagal mūsų statistikos departamentą, 2008 metais skola jau siekė 3,5 milijardo, nors pats skolos santykis vėl sumažėjo lyginant su 2007 metais ir buvo 15,6%. Šis santykis per 2009 padidėjo, nes ir BVP smuko, o ir skolintis mes mėgstam 
. Bet kiek padidėjo nenorėčiau spėlioti, tačiau tų bauginančių Baškienę 60% neviršysim tikrai. Ar būtume visiškai praskolinta valstybė? Ne, Italija, Graikija, Belgija, Vokietija, Prancūzija ir kt. turi daugiau nei 60% skolos nuo BVP, bet ar jas galime vadinti visiškai praskolintomis? Visos ES vidurkis ir net euro zonos vidurkis viršija 60%, bet ar tai domina Seimo narę?Vargu, daug geriau pagrūmot kaip baisu valstybėje
R. BAŠKIENĖ. Labai išsigandome Tarptautinio valiutos fondo. Specialistai suskaičiavo, jeigu Lietuva būtų skolinusis iš TVF tiek, kiek šiais metais skolinosi iš komercinių bankų, per metus sutaupytų 200 milijonų litų, kurių nereikėtų seikėti milžiniškoms palūkanoms.
Būtų gerai, jei gerbiama Seimo narė įvardintų specialistus, bei tikslius skaičius, kaip ir kur būtų sutaupiusi. O ne tik kalbėtų lozungais. O net jei ir būtų sutaupyta, valstybės įvaizdis dar labiau kristų, nes patys nesugebame tvarkytis, kas iš to? Kredito reitingas kristų dar labiau, o tai reiškia, kad palūkanos vėl padidėtų.
E. ŽAKARIS. Manau, kad sąmoningai buvo skolinamasi iš Skandinavijos bankų.
Vėl kalbama lozungais, kur įrodymai? Atėjo “Barclays” atrodytų ne Skandinaviškas bankas.
— Kas tai gali daryti? (valdyti vyriausybę)
E. ŽAKARIS. Ta Vyriausybė atstovauja stambiajam kapitalui. Studentus kam atidavė? Bankams. Daugiabučiuose gyvenančius žmones — taip pat bankams. Žmonės dar nesuvokė, kad pagal naująjį įstatymą jų nė nereikia klausti, ar jie nori renovuoti namą. Žmonėms palikta tik teisė imti paskolą arba apmokėti renovaciją savais pinigais. Vyriausybė spręs, ar namą reikia renovuoti — toks yra įstatymas. O renovavimo pinigai plauks per bankus ir bankams.
Aukštojo mokslo reforma geriausia, kas buvo padaryta apskritai aukštojo mokslo sistemoje per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje. Tą reikėjo daryti jau labai seniai, vienintelis kelias, kuris padės pakelti studijų kokybę.
— Tai ką siūlote dėl biudžeto?
V. SIMULIK: Seimo narys dabar gali teikti siūlymus tik dėl lėšų perskirstymo. Bet mes prieš tai teikėme, kaip galima būtų pajamas didinti.
Vienas iš jų — kurti nacionalinį banką. Visi trys esame tos idėjos bendraautoriai. Tai būtų galimybė didinti pinigų kiekį šalyje, skatinti verslą. Nacionalinis bankas būtų valstybės kontroliuojamas, bet su privačiu kapitalu, kuris valdytų 49 procentus akcijų. Spręstų verslo rėmimo klausimus, atstovautų valstybės interesams, didintų pinigų kiekį valstybėje.
Šiandien švediški bankai sprendžia, kokias verslo šakas remti, neremti, kurie projektai reikalingi, kurie ne. Vyriausybė atiduoda svetimų valstybių privačiam kapitalui valdyti nacionalinį verslą. Kur tai matyta?
Pusę metų keliame šią idėją, kuriai įgyvendinti tereikia 5 milijonų litų. Bet Vyriausybės atsakymas buvo neigiamas — nėra pinigų.
Dabar gi gavome popierius, kuriuose ministerijos pagal savo metodikas ir kriterijus suskaičiavo kam ko reikia. Ir tuos skaičius Seimo nariams „pramušti“ sudėtinga. Bet koks mūsų projektas turi pereiti Vyriausybės barjerą. Taigi, Vyriausybė teikia biudžeto projektą, tu teiki pataisas, o Vyriausybė jas atmeta. Ir Seimas tokių pataisų toliau nebesvarsto.
Nacionalinio banko idėja buvo kilusi ir man, gerokai seniau. Tačiau, kaip žinia, valstybė esti prastas verslininkas, o bankas vis tik yra verslas.
R. BAŠKIENĖ. Julius Veselka siūlo, kad tie, kurie uždirba per 10 tūkstančių litų, mokėtų gyventojų pajamų mokesčio ne 21 procentą, o 33 procentus. Po pateikimo Seimas pritarė, bet toliau, kaip bus, neaišku.
Šis atsakymas “užmuša”. 8 metus būti valdžioje ir tik devintaisiais metais suprasti, kad valstybėje reikalingi progresiniai mokesčiai. Aš vis nežinau, tuomet ką tiek laiko reikėjo veikti? Atstovauti kairiesiems ir tik dabar išgirsti apie progresinius mokesčius. Esu liberalas, tačiau ir pats po truputį linkstu prie to, kad reikia progresinių mokesčių, nors visada kyla klausimas, kodėl tas, kuris protingesnis, darbingesnis turi mokėt mokesčių daugiau už mažiau gudrų ar tinginį. Tačiau beveik visa ES turi įsivedus, o tai truputį glumina .
E. ŽAKARIS. Trečią kartą teikia tą siūlymą.
V. SIMULIK. Kiek kartų pasirašėme ant teikimo, kad būtų peržiūrėta sutartis su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Yra numatyta tokia galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms. Viena iš tokių — sunkmetis. Ekspertai sako, jog iki 2012 metų ji gali veikti saugiai. Bet ar tai įdomu kam nors be opozicijos?
Todėl, kad jau yra firma, kuri turi sutartis su RAO JES (Rusijos energetikos konglameratu) tiekti Lietuvai elektros energiją. Ir kuriai tekės „procenčiukas“.
Aišku, vėlu kalbėt apie tai, kad sustabdyt ją reikėjo, bent ne žiemos metu. Būtų gerai jei Simulik įvardintų ekspertus, juk yra ekspertų ir sakančių priešingai. Tačiau IAE krenta ant šių Seimo narių pečių, jie buvo valdžioje, kia buvo priimami sprendimai.
IŠVADOS. Bendras vaizdas nekoks. Straipsnyje dar daug populizmo, mažinti Seimo narių skaičių, alga irgi nedidutė, užtat kiek bankininkai uždirba!!! Kalamas prie kryžiaus Kubilius ir vyriausybė, nes tai dabar ypač populiaru. Drįsčiau teigti, jog šis straipsnis užsakytas, priežasčių tam gali būti daug, tačiau įstrigo vieta, apie nuperkamus Seimo narių balsus. Kodėl žurnalistė nepaklausė, ar pašnekovai patys vardan Šiaulių parduotų savo balsą ir balsuotų už biudžetą, jei keletas milijonų būtų skirta Šiauliams? Nes nepatogus klausimas, kaip atsakyti, kad neatrodytum prastai? Valstybės neparduosim sušukti ir didvyriškai muštis į krutinę? Ar pasakyt velniai nematė tas biudžetas, tik duokit Šiauliams? Tokie vat viešieji ryšiai ant Šiaulių krašto, tiek apskrities, tiek laikraščio.
Naujausi komentarai