Pradžia > Lietuvoje, Visa kita, Visuomenė > Ar galime kalbėti apie religiją be emocijų?

Ar galime kalbėti apie religiją be emocijų?

Iš dyko nieko neveikimo perskaičiau straipsnį skambiu pavadinimu. Toks netrumpas, bet užkabino, na jei trumpai apie esmę – keletas anoniminių kunigų kaltina arkivyskupą Sigitą Tamkevičių visokiais būtais ir nebūtais dalykais, nelabai puoliau gilintis, kas tiesa, kas ne, nes nemaža dalis kaltinamų dalykų yra tokios stiliaus – aš girdėjau, kaip kažkam sakė kunigas, o tas kunigas girdėjo Tamkevičių taip kalbant, tokio tipo argumentacija neįtikina – sugedęs telefonas. Ir primiršau visą tą straipsnį, dar trumpai šnektelėjau su žmogumi, kurį pakankamai gerai pažįstu ir kuris glaudžiai susijęs su bažnyčia, sakau ką manai. Sako tikrai tiesos tame yra nemažai, protegavimas į tam tikrus postus tikrai egzistuoja. Ir šiandien užklydęs į bernardinus užklupau tokį atsakymą į tą straipsnį kunigo Roberto Grigo. Asmeniškai nepažįstu kun. R. Grigo, tačiau dar dalyvaujant Piliečių Santalkos veikloje skaitydavau jo laiškus su malonumu, nes viskas būdavo paprastai argumentuota, su pakantumu paaiškinama, visiškai be pykčio ir ramiai. O šiuo atveju man argumentų pritrūko, tiksliau pritrūko atsakymų į tų anonimų keliamus klausimus. Pradedama tokiu šviesiu arkivyskupo vaizdavimu, tuomet prikišama laikraščio “Lietuvos rytas” istorija. Truputį apie tai, bet iš esmės juk ne į temą. Tada prasideda dėstymas, pirma, kas labai svarbu, pripažįstama, kad tai nėra anonimai iš gatvės, nes susipažinę su bažnyčios struktūrą ir etc., tad tai iš tikro gali būti/yra kunigai. Tuomet išvardinami kaltinimai ir argumentas, tas, kad vertinti tai rimtai gali tik, tie kas nepažįsta arkivyskupo. 50 metų galima pragyvent su žmogumi, o taip jo ir nepažinti iki galo… tad čia ne argumentas, plius tie dalykai nesiniveliuoja, jei dirbi gelbėtoju ir gelbėji gyvybes, ir ką nors nužudai juk tau ta žmogžudystė “nenusinulins”. Aš gerbiu arkivyskupą, už jo gerus ir gražius darbus, tačiau tai neteigia, kad jis elgiasi taip visuomet. Toliau kunigas Grigas pašiepia vieną turtuolį socialdemokratą, nors savo straipsnio pradžioje mini draugiškus santykius su dešiniaisiais, kodėl ne kokį biedną/turtingą konservatorių reiktų paminėt, juk ir ten visokių yra ir apskritai kodėl minėti socialdemokratus? Ar čia neišlenda tas pats netiesioginis palaikymas? Toliau vėlgi rašoma tokia švelnia forma panegirika, aš manau jis negalėtų, nieko panašaus negalėtų būti ir t.t. Tuomet vienas argumentas – dėl kardinolo V. Sladkevičiaus, kad jis vis dėl to buvo slaugomas, nes pats autorius gyvena šalia ir tą patvirtina. Taigi tik vienas argumentas visame rašinyje, toliau vėl labiau atsižvelgiama į anonimiškumą į paganių teismus, dėl kurių dar apaštalas Paulius yra įspėjęs. ir pabrėžiama, kad tuo kunigus-anonimus nuo arkivyskupo skiria nevyriškas bailumas. Manau po tokių straipsnių kyla klausimų, kaip yra iš tikro ir ar yra oficiali bažnyčios pozicija, ar čia bus dar viena komunikacijos klaida?

Toliau radau dar vieną atsakymą, tikinčio žmogaus, ne davatkos :) čia jau reiks citavimo :) : “Jūs rašote, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, ji veikia savarankiškai, tai ko kišate nosį į jos vidaus reikalus.” Aišku kišti nosies negalima, tačiau atvirkštinis variantas galimas, sms siuntinėti LR Seimo nariams galima. Toliau perlas: “Smerkiame visus, užsiimančius pedofilija ir homoseksualumu ne tik kunigus, bet ir visus, net valdžioje aukštus postus užimančius asmenis. Tai labai nepadoru ir bjauru.” Na aš ne violetinis, bet pedofiliją irgi smerkiu ir kas čia nepadoraus? dar vienas perliukas: “Jei jau esi teisus, tai nėra pagrindo slėptis po anonimo kauke. Darosi akivaizdu, kad su šiais skundais kreipėsi kunigai, patys nesilaikantys Bažnyčios kanonų – ištvirkėliai, pedofilai, homoseksualai ar kiti iškrypėliai, tik jie gali bijoti susidorojimo, nes jaučiasi esą to verti – jei būtų kunigai idealistai, nebijotų sakyti tiesą atvirai.” Pirma, tikrai gyvenime būna situacijų, kai negali atskleisti savo tapatybės, antra, kodėl čia autorei taip viskas akivaizdu :) man neaišku. Toliau aprašomi kryžiai mokyklose, kaip nieko blogo nedarantys dalykai, galbūt ir nedaro, bet ar tai ne bažnyčios kišimasis į pasaulietinį gyvenimą? Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui? Ir pabaiga aišku užmušant i- apie netikinčius paleistuvius. Šiame straipsnyje irgi nieko nebuvo atsakyta, nei vieno argumento, bet lrytas.lt jį patalpino. O skaitant apie bažnytinę teisę, bei “pagoniškąją” turiu tik vieną atsakymą – Romos Bažnyčia su visais savo nariais Lietuvoje, yra visos visuomenės dalis, o ne atvirkščiai.

Šiuos straipsniuose-atsakymuose, buvo užsiminta apie laikraščio tendencingumą religijos tema. Nežinau, gali būti, tikrai neskaitau visko, tačiau žinau, kad blogerio T. Vilucko straipsniai ten buvo spausdinami, tad gal ne viskas taip juoda, kaip nudažoma. Taip abejuose straipsniuose minimi anonimai, tačiau ten buvo žmonių pasisakiusių viešai, tai galima rasti čia.

Ir pabaigai, liko daug neatsakytų klausimų, kad ir anonimų užduotų, bet manau tikinčiai bendruomenei svarbių.

  1. Ar tikrai dabar Romos Rotoje – Aukščiausiame bažnytiniame teisme – yra net kelios lietuvių kunigų iškeltos bylos prieš arkivyskupą S.Tamkevičių? Ir ar tai tikrai retenybė Vatikane?
  2. Ar arkivyskupas savavališkai pažeidė kunigo nekaltumo prezumpciją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekano P.Smilgio 2007 metais atveju?
  3. Ar tikrai Vatikanas nustatė, kad tyrimas buvo atliekamas netinkamai.? Ir ar po mėnesio S.Tamkevičius iš Vatikano gavo nurodymą atšaukti baudžiamuosius dekretus ir teiginius, kad P.Smilgys kaltas?
  4. Ar kunigas Vytautas Grigaravičius buvo areštuotas už netinkamus santykius su jaunu zakristijonu?
  5. Ar tikrai Kauno soboro rektorius Tomas Karklys, mokydamasis seminarijoje, gyveno S.Tamkevičiaus bute? Ir tai draudžia Bažnyčios teisės kanonai?
  6. Ar tikrai šiai dienai dar nėra išversta Kanonų teisė į lietuvių kalbą?
  7. Ar Kanonų teisė griežtai įsako – joks vyskupo giminaitis iki ketvirto giminystės laipsnio negali dirbti ekonomo tarnyboje? Ir dar dirba arkivyskupo giminaitis?
  8. Arkivyskupas S.Tamkevičius nusižengė Bažnyčios kanonų teisei, nes kreipėsi į civilinę teisėsaugą, užuot atlikęs bažnytinį tyrimą pagal Kanonų teisę, kunigo A. Bulotos atveju?

Ar bus atsakyta? Abejoju. Jei dar ir bus reakcijų, tai vėl labiau emocingų, neargumentuotų, “aš manau negalėtų” stiliaus.

Lietuvoje, Visa kita, Visuomenė ,

  1. Antanas
    2011-09-26 17:09 | #1

    Netyčia suradau jūsų straipsnį. Nepykite kad užkliuvau. Manau, kad suvokiate ko nori kun. R. Grigas? Parodyti krikščionišką meilę. Kokią? Kalba apie Judą. Kristų ir jo mokslą išdavė Judas. Kas nesilaiko Kristaus įsteigtos Kanoninės Bažnyčios, tai dar teismui nepripažinus jis nelaikomas atkritusiu, atsiskyrusiu nuo Bažnyčios -schizmatiku nors taip elgiasi, tuo labiau Judu. Bet tai dar ne išdavystė. Ir nuodėmė ir klaida tai dar ne išdavystė. Kun.R. Grigas oficialios Kunigų seminarijos nėra baigęs- pogrindžio, bet gavęs šventimus ir teisiškai pripažintas kunigu, nes vyskupas turi tokią teisę, kad ir iš gatvės paėmusiam suteikti šventimus. Vyskupas tokią teisę turi. Aišku, kad kun.R.Grigas nėra iš gatvės. Jis labai tinka ekstramaliose situacijose. Seime, teisme ir t.t. Kodėl tik iš straipsnio kun. R. Grigas atkreipė dėmesį į Arkivyskupą, kad jis geras, kad jau gyvą galima sutapatinti su vysk. Valančiumi? Ar jis nežinojo kad Arkivyskupas kreipsisi ir kreipėsi į specialiasias tarnybas, dėl kratos kun.Buloto bute? Ar šitas Seminarijos nebaigimas nesutrukdė kun. R. Grigui pasidomėti ką sako Romos Katalikų Bažnyčios kanonai? Pasirodo, kad Arkivyskupas likęs vienas be patarėjų, ką ir pasakė net keli advokatai kun. Bulotai, ar Arkivyskupas neturi patarėjų, ar jis nemąsto kokią žalaą gali padaryti kanoniškai nusižengdamas kaip vyskupas Bažnyčiai? “Šaukštai po pietų” dabar ginti Arkivyskupą ir dar sakyti, kad Jūs kunige rūpinotės Kardinolu V. Sladkevičiumi? Jeigu būtų tragiškai Amerikoje nežuvęs kun.A.Žygas, tai jis pasakytų, kad paskutinėmis dienomis jis slaugė ir akis užmerkė. O pagal kun. S.Dobrovolskio prisiminimų knygą, Kardinolą slaugė Levutė,(cituoju: Šiandieną šią dovaną į Dotnuvą atvežė kardinolą slauganti Levutė. Grįžusi vakare man paskambino:”Toks malonumas. Diena saulėta, žmonių mažai. Smilkalų kvapas. Gavęs voką Tėvas Stanislovas įdėmiai perskaitė ant voko užrašytus žodžius ir priglaudė prie krūtinės. Išlydėdamas juokaudamas pasakė:”pasakykite kardinolui, kad šitų pinigų ryt jau nebus.” O taip tų pinigų buvo ieškoma mirus kardinolui? Autoriaus pastaba.) gydytojas ir jo dukterėčia Janina. O tamstai ten gretimoje reikėjo gyventi ir paskutinę mirties akimirką kitiems susirinkti kunigams, kurių Kardinolo ypatingų švenčių ir garbingų svečių priėmimo nuotraukose nėra.Netgi ir buvusi muziejaus direktorė, vos ne “šventaja” tapo “budėdama prie jo mirties”, kaip paskodavo lankytojams. Leiskite ramai ilsėtis Kardinplui, be fondų ir muziejų įsiklausydami į JO DVASINĮ FONDĄ ir negi Kauno miesto garbės piliečio titulo jis nepriėmė sakydamas įteikėjams, kad atnešėte, tai palikite. Nes ne man tos garbės reikia o jos reikia jums.

  2. Gytis Baranauskas
    2011-12-13 15:28 | #2

    Tokiais atvejais cituoju Ilfa ir Petrova:
    Следствие по делу Корейко, — говорил Остап, – может
    поглотить много времени. Сколько-знает один бог. А так как бога
    нет, то никто не знает. Ужасное положение.

  3. Edgaras
    2011-12-13 16:04 | #3

    Na, čia manau to nesuspręsim, bet galiu pagirti, kad po mano straipsnio Lryte, buvo duoti atsakymai, žinoma, tą pagirimą reikėjo parašyti ankstėliau, bet žinant mano tingumą…

  1. Dar nėra trackbacks