Paimta iš www.karikatura.lt

Perskaičiau straipsnį ir pamaniau parašysiu, kas jau seniai kirba galvoje. Minėtame straipsnyje autorė neįžvelgia emigracijoje problemų, na ir kas, kad prarasim keletą lėkščių plovėjų. Į tai aš nesigilinsiu, nors mano suvokimu, jei žmogus palieka savo šalį ne savo noru, o verčiamas ekonominės situacijos, tai liūdna.

O vis tik didelė problema yra tai, kad indų plovėjais užsienyje tampa mūsų specialistai.

Kai kalbama apie emigraciją, girdima tik viena sąvoka – protų nutekėjimas. Aš pabandysiu aprašyti dar kelias – “protų apsikeitimas”,” protų cirkuliacija” bei “protų žalojimas”.

Protų apsikeitimas – tai išsilavinusių žmonių migravimas tarp dviejų ar daugiau valstybių, kurie dalinasi savo profesine patirtimi. Na paprastai kalbant, kažkas panaus į pasidalijimą nuomonėmi kokioje konferencijoje ir etc.

Protų cirkuliacija yra truputį platesnė sąvoka. Paprastai kalbant yra taip – baigiau mokyklą, išlėkiau studijuoti į užsienį, ten baigiau, įsidarbinau gerai apmokome darbe, po kiek laiko grįžtu į tėvynę, dirbu čia su savo žinomis ir patirtimi.

Taigi iš tos pusės viskas gerai su migracija, apsikeisim žiniom, grįšim gudresni, tarptautinio mokslo ragavę. Bet yra viena neaptarta – protų žalojimas. Ne tai, ne smegenų sukrėtimas ir ne “pajechala pastupat, no nepastupila” Tai rašiau pradžioje, kai indų plovėjais tampa mūsų specialistai. Žmogus baigia universitetą, važiuoja “trumpam” pasidarbuot į kokią Angliją, o tas “trumpam” užtrunka. Jis dirba ne pagal savo specialybę, todėl neįgauna jam taip reikalingų įgūdžių, kurie padėtų tobulėti savo srityje. Laikui bėgant jis ne tik, kad neįgauna, jis pamiršta apie ką mokėsi. Žodžiu  visiškas regresas, o žmonės pasilikę čia ir dirbantys pagal specialybę, tampa specialistais, ir jų pajamos yra panašios lyginant su tais, kurie plauna indus Anglijose. Aišku yra pavyzdžių, kurie plauna ten indus, po to tampa direktoriai, CEO ir panašiai, taip pat yra žmonių, kurie ten dirbę, perkelia į Lietuvą savo žinias, savo know-how ir pradeda čia verslą, bet jų vienetai.

Taigi žmogus plauna indus ir suvokia, kad pagal specialybę dirbti jau gali nebepasitaikyti galimybė. Ir atsitinka toks įvykis, kad jis netenka darbo ir patampa fiskaline našta jį priėmusiai valstybei, kas dar labiau slegia žmogų.

Žinoma, aš hiperbolizavau, viską labai tamsiai nupiešiau, tačiau yra tokių atvejų ir jų daugėja.  O kaip to išvengti? Galbūt problema ta, kad diplomai dalinami į kairę, į dešinę, kad tie, kurie baigė yra visai ne jokie specialistai, o tiesiog darbininkai, kuriems tas diplomas nemaišo.

Edgaras Aukštasis mokslas, Lietuvoje, Politika, Visuomenė migracija, protų cirkuliavimas, protų nutekėjimas, protų žalojimas

Šią savaitę pristatinėjom Studentų verslo inkubatorių pirmakursiams. Čia šiek tiek medžiagos.

Akcentavome studentų praktiką, susidomėjimas buvo, tad tikimės prisidėti prie inkubatoriaus norinčių bus nemažai.

Edgaras Aukštasis mokslas, Lietuvoje, Šiauliai Šiaulių universitetas, studentai

Seniai nemačiau tokio linksmo pristatymo, tad skubu pasidalinti, nes ir pati tema mane labai domina. Tad ar būsime drąsūs ir keisim iš esmės švietimo sistemą? Norint skaityti lietuviškai spragtelėkite, žemiau video esantį “view subtitles” ir atsiradusiam sąrašėlyje išsirinkite “lithuanian”. Turiningas ir linksmas ketvirtis valandos, linksmo žiūrėjimo. Beje, video iš Ted.com.

Edgaras Aukštasis mokslas, Lietuvoje, Politika, Visuomenė Ken Robinson, kūrybingumas, Ted

Plagijavimas - savinimasis svetimo kūrinio (mokslo, meno, literatūros). Taip šį žodį aiškina Tarptautinių žodžių žodynas. Na, o ką reiškia diplomas už pinigus, manau net nereiktų klausti.

Gyvenimas lekia pasiutusiu tempu, spėti tampa nebeįmanoma, o norisi vis daugiau ir daugiau. Darbas dviem etatais, mokymasis aukštojoje mokykloje, laisvalaikis ir begalė kitų užsiėmimų. Na šiuo metu esant darbo rinkos įtemptumai situacija su darbu truputėlį kitokia, tačiau laiko vistiek juk nėra.

Taigi, kas kenčia, kur nespėjama? Be jokios abejonės – mokslai. Ne jau sėdėt keletą dienų bibliotekoj, rinktis medžiagą, dėt į galvą ir po to gimdyt tekstą, velniop visa tai, geriau parsiųsti vieną, dar geriau keletą, nes dėstytojai tampa irgi vis gudresni, juos apjungti, pridėti šiek tiek savo ir žiūrėk naujas gražus darbas per valandą dvi. Na yra ir kitas būdas, šiek tiek brangesnis, bet patikimesnis – pasamdyti studentą rašto darbo parašymui. Pastarasis būdas labai senas, kas tik neužsidirbdavo pinigų braižydamas brėžinius ir pan. Ir to, deja, mes greitai nepakeisim. Sakau “deja” nes egzistuoja įmonių, kurios ir yra tie studentai, rašantys darbus. Labai galimas daiktas, tokias įmones įkūrė tie studentai, kurie dirbo už kitus.

Yra sąrašas internete, kuris apjungia abu mano išvardytus būdus. Speros.lt ir panašūs tinklalapiai, bei tarkim krūva įmonių, kurios skelbiasi internete, kad teikia darbų rašymo paslaugas, pvz. auksineplunksna.com. Manau, labai mažas skaičius asmenų parsisiuntusių gatavus darbus, neša juos net nepataisytus, didžioji dalis manau ima po keletą, juos apjungia, prideda savo ir turiu jau tokį pusėtiną darbelį, na ir yra dalis, kurie tuos parsisiųstus darbus naudoja, kaip informacijos šaltinį ir juos nurodo. Tai, žinoma, jau nebėra plagijavimas. Kodėl daugelis laikui bėgant bus priversti rinktis pastarąjį būdą? O gi todėl, kad dėstytojai irgi vietoj nestovi, turi internetą ir mato kas ir kaip, taip pat visada yra grėsmė, jog kažkas atneš tokį pat darbą. Taigi čia pagelbės tos įmonėlės, kurios sukurs unikalų darbą, tačiau tas darbas ne autoriaus, o tai aš pavadinau diplomas už pinigus.

Bet iškyla dar vienas sunkus klausimas, o kaip bus su konfidencialumu? Taigi pabandžiau paskambinti į tas įmones ir paklausinėti, atsiliepė, labai gaila, tik viena įmonė ir pasakė, jog galim pasirašyt sutartį, tačiau pradėjo mygti, jog įmonei bus nenaudinga, na kadangi man visiškai vienodai, kas tokiai įmonei naudingas, kas ne, taip ir pasakiau, bei paminėjau jog mane tenkins, tik sutartis su apvalia suma, jei dėl jų kaltės paaiškės, kad šį darbą rašiau ne aš. Na lyg tokį atsakymą išprašiau, bet kaip supratau, tokia praktika netaikoma. Bet jei ir būtų taikoma, manau nutekinus panašią informaciją, tokia įmonė greit užsidarytų, o pinigus už kompromatą pasiimtų, nepaisant jokių sutarčių. Kalbu suprantama, apie įžymius žmones, kuriems tokia dėmė gyvenime būtų nemaža.

Išvados. Kaip bebūtų reikia rašyti pačiam, nes anksčiau ar vėliau yla išlenda iš maišo. O už tokius dalykus, ne tik išmesti iš aukštosios mokyklos gali, bet  ir baudžiamąja byla baigtis.

Edgaras Aukštasis mokslas, Lietuvoje aukštoji mokykla, diplomas, plagijavimas, speros.lt, studentai

Nuo rugsėjo Šiauliuose darbą pradėjo pirmasis Lietuvoje studentų verslo inkubatorius. Jo sumanytojas, Studentų verslo idėjų klubo prezidentas Edgaras Adomaitis ir direktorius Robertas Jonaitis norintiems pradėti savo verslą žada visokeriopą pagalbą. Skaityti toliau

Edgaras Aukštasis mokslas, Šiauliai, Verslas, Visa kita Robertas Jonaitis, Šiaulių kraštas, Studentų verslo inkubatorius

Rugsėjo 1-oji Šiaulių universitete Socialinių mokslų fakultete (ŠU SMF) prasidėjo neįprastai. Ne tik pasveikinti pirmakursiai, bet ir įvyko du atidarymai. Pirmas, tai naujosios ŠU SMF bibliotekos, kuri, beje, yra pati didžiausia fakultetinė biblioteka visoje Lietuvoje. Na ir pirmas Lietuvoje, tačiau antras Šiauliuose Studentų verslo inkubatorius (SVI). Pirmas Lietuvoje, nes toks inkubatorius studentų, o antras Šiauliuose, nes vienas Verslo inkubatorius jau yra. Skaityti toliau

Edgaras Aukštasis mokslas, Lietuvoje, Šiauliai, Verslas, Visa kita, Visuomenė Andrius Šedžius, But the First in Lithuania, Egidijus Vareikis, Genadijus Mikšys, Šiaulių Universitetas Socialinių mokslų fakultetas, Student Business Incubator, studentai, Studentų verslo inkubatorius, The Second in Siauliai, Vidas Lauruška