Edgaras Adomaitis

LR Seimo pirmininkė I. Degutienė gauna daug laiškų… plačiau čia.

O tai man primena Garliavą. Tad prie A. Račo peticijos siūlau dar pridėti policiją, prokuratūrą, apskritai visą teisėsaugą, nes jei Gražulis norės mušti policininką ar kokį praeivį, užteks keletos laiškų ir nieko tokio.

Tačiau blogiausia čia, tai kad Seimo pirmininkė, tokiu būdu teisina Uoką ir Gražulį, nes, esu įsitikęs, ji tam pritaria ir jei ne jos pareigos, pasisakytų griežčiau homoseksualų atžvilgiu.  Kad ir kokia TS -LKD vaizduotųsi vakarietiška partija, vis tik jos radikalusis flangas yra pakankamai ryškus. Ir dar truputis į temą, paimta iš ciniko Roberto :

„Norėčiau kad, homoseksualai būtų, kaip meteoritai: artėdami prie manęs, pradėtų liepsnoti.” – Petras Gražulis

Šia linksma gaida ir baigsim

Edgaras Lietuvoje, Politika, Visuomenė A. Račas, homofobiškumas, I. Degutienė, P. Gražulis

Noriu pasidalinti vienu video. Aprašymas : “Vykdoma “Akcija” kurioje kiekvienas Lietuvis privalo prisidėti! Paplatinkime šį anonsą visur kur tik galite tiek Lietuvos tiek užsienio portaluose tegul visi LIETUVĄ gerbia kaip šios NBA žvaigždės!

Lietuvio režisieriaus Mariaus Markevičiaus sukurtą gilius prisiminimus ir pasididžiavimą gimus lietuviu sukeliančio filmo anonsas anglų kalba.”

O čia pats video:

Turiu prisipažinti, nors ir domiuosi krepšiniu, nežinojau labai daug faktų apie Šarūną Marčiulionį ir visai neseniai sužinojau apie grupę “Grateful Dead” bei jų bendravimą su mūsų krepšininkais. Taigi pati istorija manau tikrai yra verta dėmesio.

P.S. marškinėlius, kuriuos, beje, turiu ir aš!!! Lietuvos krepšininkai dėvėjo per medalių teikimą, kaip padėką grupei Grateful Dead, kuri parėmė mus. Manau turėtų būti neblogas filmas.

Edgaras Lietuvoje, Visa kita, Visuomenė Grateful Dead, kita Svajonių komanda, Šarūnas Marčiulionis

Ar pamenat, tokią situaciją, kai įsijungus TV žinias nebūtų kalbėjęs koks prokuroras? Aš nelabai, bylų begalė, teisybę suranda ne visi…

Prokurorų darbą sunku komentuoti, nes visuomenė dažniausiai (visada) neturi pilnos informacijos apie bylas, o nuomonės suformuoja labai kraštutines ir neginčijamas. Kaip pavyzdys manau tiktų Drąsiaus Kedžio atvejis, Facebook’e jis turi apie 25 tūkstančius gerbėjų, o tai yra viena didesnių lietuvių grupių, jei ne pati didžiausia. Jis įtariamas teisėjo bei moters nužudymu. Šią Lietuvą sukrėtusią istoriją žino visi. Tad grįžtant prie Facebook’o, jei Kedys turi tiek gerbėjų, galima greit suprasti, kas turi tiek negerbėjų, ogi Ūsas. Aš pats nenoriu spręsti ar jis kaltas ar ne, tam yra teismai. Bet įsivaizduokim, jei šis žmogus nekaltas, jo reputacijai ir taip galas, o pasirodo net teismas jo munduro neišplaus. Taip bent jau aprašo Tomas Viluckas. Man atrodo p. Tomas jau jį nuteisė ir pasodino, kaip daugelis, nepamirštant visų Drąsiaus Kedžio gerbėjų. Iš kitos pusės, jei Ūsas kaltas, teismas vėlgi bejėgis, jei jam maksimali bausmė tik 2000 litų.

Todėl aš labai apsidžiaugiau pamatęs Piliečių Santalkos narių iniciatyvą – laišką LR Seimui su pasiūlymu, kurti Ypatingojo prokuroro instituciją Lietuvoje, po kuria pasirašiau ir aš. Nes, mano galva, laiške užduodami logiški klausimai, į kuriuos prokurorai, manau neturi atsakymo. Visas PS pasiūlymas čia.

Prokurorai daugelį rezonansinių bylų tiesiog paskandino ir jei visuomenė nori žinoti tiesą, ši nauja institucija tikrai praverstų. Aš net esu tos nuomonės, kad paskirtasis prokuroras nebūtinai turi būti lietuvis, bet jau čia atskira tema.

Edgaras Lietuvoje, Politika, Visuomenė Pileičių Santalka, prokuratūra, Tomas Viluckas, Ypatingasis prokuroras

Taigi istorija tęsiasi… Trys šiaulietės bus baudžiamos teisiamos. Kokį sprendimą priims teisėjas, manau aišku. Juk prezidentė “liepė” nebaust pagal BK. Bet ką blogo jos padarė. Nejau uždirbti 4000 Lt įmonėje nerealu? Ir ar argumentas, jei direktorė sau atlyginimą nusistatė 800 lt?

Dizainerė gali uždirbti ir dar daugiau per mėnesį, tą manau gali padaryt ir ekologė. O direktorė, jei ji yra ir įmonės savininkė, didžiają pinigų dalį ima iš pelno.

Šiuo atveju pelno nėra, įmonė skendi skolose, bet turi dvi geras darbuotojas, kurias atleidus, reiktų uždaryt pačią įmonę, ar neįmanomas toks scenarijus? Direktorė matydama, tokią situaciją, susimažina sau atlyginimą iki minimumo, o darbuotojoms moka gerus atlyginimus, kad jos neišeitų kitur ir stengiasi pragyvent sunkmetį. Taigi kur čia nusikaltimas, ar sukčiavimas?

Reikia stebėti įvykius toliau, kaip nubaus, ar nubaustųjų bus daugiau, ar iš viso baus, jei direktorė papasakos mano sugalvotą scenarijų. Darosi įdomu.

Edgaras Lietuvoje, Visuomenė, Šiauliai motinystės išmokos

Nemaža dalis mano draugų, kolegų, o dabar pastebėjau ir buvusių grupės draugų (ių) jau yra susilaukę atžalų. Su kuo belieka man juos tik sveikinti

O iš jų manau atsiras keletas, kurie, kaip ir didžioji dalis mamų bandė pagudrauti “dirbtinai” pasikelti atlyginimą trims mėnesiams, o pagimdžius gauti dvejus metus kas mėnesį išmokas lygias, tų trijų mėnesių atlyginimui.  Taigi jei visą laiką dirbai ir gaudavai, tarkim po 1500 Lt, sužinai, kad esi nėščia, kažkur susitari ir tavo atlyginimas tampa 15000 Lt, na ir per tuos dvejus metus gauni – 15000×24=360000 – apie trečdalį milijono litų, nemaža suma. Čia pateikiau tokį paprastą pavyzdį, suprantama, ne visos mamos pasididino taip solidžiai. Bet yra bendra tendencija.

Galima polemizuoti apie moteris – karjeristes ir moteris – mamas, kurios uždirba daugiau.  Atrodytų logiška, būtent karjeristės turėtų uždirbti daugiau, tačiau pažiūrėjus statistiką,vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra apie 2100 Lt (2009 3 ketvirtis), o vidutinė išmoka mamoms yra apie 2500 Lt, Ką tai sako? Kad moterys, prieš tapdamos mamomis labai daug ir sėkmingai dirbo? Čia prisimenu iš laidos “Valanda su Rūta” vieną laidos dalyvę, kaip supratau aktorę, ji kalbėjo, kad papildomai uždarbiavo nekilnojamo turto agentūroje ir buvo gabi pardavėja, pasak jos buvo klientų, kurie net nežiūrėjo ką perka žodžiu pasekė pasakų, kaip tikra aktorė. Gaila, nepasakė, kiek vis tik ji uždirbo, nes pastoviai kalbėjo apie tai, kad vaikai neturi ką valgyt, žodžiu žaidė emocine korta. Prie žaidimo prisiderino ir buvusi krepšininkė, kuri pastoviai ašarojo. Aišku nereikia pamiršti žurnalistės Rūtos, jis prisiminė Maximos aferą, kas iš esmės buvo visiškai ne į temą, bei Seimo narės Astos, kuri taip pas paskaitė graudžius laiškus. Taigi vienoje pusėje emocionalios moterys, joms oponavo dvi mokslų daktarės ir prokuroras, kurie kalbėjo argumentais. Prokuroras aiškiai pasakė, kad už tai, mamos gali būti baudžiamos, nors ir nepažeidė įstatymo. Taigi gresia iki 8 metų nelaisvės.

Seimas atkuto, negalima leisti, kad mamas pasodintų, tam pritaria ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasišovė pakeisti baudžiamąjį kodeksą, bet taikant restitucijos principą, baudžiama turi būti pagal tokį kodeksą, koks buvo įvykdžius nusikalstamą veiką. Na o žinant, kad teisingumą Lietuvoje vykdo Teismai, tai tokie įvairūs pareiškimai niekas kitas, kaip daroma įtaka teismams.

Jei kalbėti, kam vis tik padaryta didžiausia žala, tai aš manau, kad ji padaryta toms mamoms, kurios dabar laikomos “kvailėmis”, nes buvo sąžiningos ir nepasinaudojo įstatymo spraga. Taigi jų atžvilgiu, palikti sukčiavusias mamas, be bausmės yra nesąžininga.

Tad klausiu, kokia turėtų būti ta bausmė? Turiu keletą minčių, kurias pasidalinsiu vėliau komentaruose

Edgaras Lietuvoje, Politika, Visa kita, Visuomenė

Ilgą laiką stebėjausi, kaip žmonės, gyvenę prie skirtingų santvarkų, sugeba pasiekti karjeros aukštumas. Tarkim, A. M. Brazauskas – vienas iš daugelio, kuris buvo lyderiu tiek sovietmečiu, tiek ir dabar. Ir šiandien perskaičius KAM ministrės Rasos Juknevičienės interviu belieka tik pritariamai palinkčioti galva. Ypač sutikti su šiais žodžiais:

“Lietuva – nedidelė valstybė. Aktyvūs ir gabūs žmonės buvo reikalingi visur. Juos anais laikais “graibstydavo” ir kompartija, ir komjaunimas, ir KGB. Taip nutiko, kad tie aktyvūs, gabūs žmonės sugebėjo įsitvirtinti ir naujomis – nepriklausomybės – sąlygomis.”

Tačiau patariu perskaityti visą interviu. Nežinau, kaip jums, bet man TS-LKD moterys atrodo žymiai geriau nei vyrai, visomis prasmėmis .

Edgaras Lietuvoje, Politika, Visuomenė lyderis, R. Juknevičienė

Na, manęs LR Seimo sprendimai nebestebina, pasirodo balsavimas internetu (e-voting) yra pavojingas visuomenei.

Kadangi specialistai nutarė, kad nulauš “hakeriai” arba nupirks balsus nedori kandidatai, tai balsavimas internetu išsiųstas VRM ministrui R. Palaičiui tobulinti. Balsuojant pagal frakcijas prieš daugiausia balsavo ta frakcija, kuri ir skendi įvairiuose korupcijos bei rinkėjų papirkinėjimų skandaluose. Suprask, turim savo sistemą, dar perpratinėt naują…

Dalis TS-LKD susilaikė, tai galima paaiškinti, žinant tos partijos elektoratą – pagyvenusius žmones, kurie nesinaudoja internetu arba naudojasi labai mažas skaičius žmonių. Nors didžioji dalis balsavo už, tačiau vieningumo nebuvo. O gaila, tų balsų būtų pakakę. Bet… kam ta žinių visuomenė, kam tos naujovės, kam e-valdžia.

Net neabejoju, kad skaičius dalyvavusių savivaldos rinkimuose būtų buvęs daug didesnis, bet didesnis skaičius, kai kam yra nenaudingas, todėl ir sprendimas priimtas neatsižvelgiant į Lietuvą, o žiūrint tik į savo pusę. Liūdna.

Edgaras Lietuvoje, Politika, Visa kita, Visuomenė balsavimas internetu, e-voting, LR Seimas, R. Palaitis

Šią savaitę pristatinėjom Studentų verslo inkubatorių pirmakursiams. Čia šiek tiek medžiagos.

Akcentavome studentų praktiką, susidomėjimas buvo, tad tikimės prisidėti prie inkubatoriaus norinčių bus nemažai.

Edgaras Aukštasis mokslas, Lietuvoje, Šiauliai Šiaulių universitetas, studentai

Nieko man nėra linksmiau, kada specialistai susėda ir pradeda diskusiją apie tai, ką nutuokia mažiausiai. Turiu minty pavyzdį. Galbūt nieko blogo, jei žmonės mąsto, dalinasi patirtimi, tačiau juokinga tai, kad žodžiai ir kalbos neatitinka darbų, bei tai, kad iš turimos informacijos daromos klaidingos išvados. Tad pabandysiu, pakomentuoti jų pasisakymus.

Taigi dalyviai: Rima Baškienė, Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris. Trumpi dosjė:

1. Rima Baškienė išrinkta Šiaulių kaimiškojoje rinkiminėje apygardoje, kitaip kalbant, rinko žmonės gyvenantys Šiaulių rajone. Yra valstiečių liaudininkų sąjungos narė (į rinkimus vedė K. Prunskienė, dabar pirmininkas R. Karbauskis). Pagal specialybę yra inžinierė-technologė. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad praėjusią kadenciją Seimo narė buvo valdančiojoje koalicijoje.

2. Valerijus Simulik išrinktas Dainų rinkiminėje apygardoje – žmonių gyvenančių pietinėje Šiaulių miesto dalyje. Yra Naujosios sąjungos (pirmininkas A. Paulauskas) narys. Pagal specialybę fizikos mokytojas, taip pat turi švietimo vadybos ir teisės magistro laipsnius. Taip pat praėjusią kadenciją buvo valdančiojoje koalicijoje, beje, šiek tiek buvo ir šioje kadencijoje.

3. Edvardas Žakaris išrinktas Aušros rinkiminėje apylinkėje – žmonių gyvenančių centre ir vakarinėje Šiaulių miesto dalyje. Yra socialdemokratų partijos narys ( pirmininkas A. Butkevičius). Pagal specialybę ekonomistas organizatorius, tiflopedagogas. Taip pat buvo valdančiojoje koalicijoje praėjusią kadenciją.

Šias trumpas dosjė surašiau tam, kad suprastumėme apie ką bus kalbama. Visi trys Seimo nariai politikoje ne naujokai, visų trijų specialybės nesusijusios su makroekonomika, vargu ar galime E. Žakarį vadinti makroekonomikos specialistu, nors jo specialybė ekonomistas organizatorius. Ir kas svarbiausia, visi buvo valdančiojoje koalicijoje praėjusią kadenciją.

Taigi pradėkim nagrinėti atsakymus (klausimas patamsintas Bold, atsakymas, bei mano komentaras kursyvu)

— Ar tikrai pusę kitų metų biudžeto pajamų sudarys paskolos ir Europos Sąjungos (ES) paramos pinigai?

R. BAŠKIENĖ. Pajamos planuojamos — 13 milijardų litų, išlaidos — 18 milijardų. 7,8 milijardo litų pajamų sudarys dar ES lėšos. Be ES pinigų atrodytume nykiai.

E. ŽAKARIS: Pasakyk, kiek dar skolintis žadama.

R. BAŠKIENĖ: 13,7 milijardo litų. Valstybės skola jau dabar sudaro 30 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) — apie 26 milijardus litų skolos jau turime. Jeigu Lietuvos skola viršytų 60 procentų BVP, tai jau būtume visiškai praskolinta valstybė.

“2009 Eurostat yearbook” nurodo duomenis 2004 – 2007 m., o Lietuvos statistikos departamentas ir 2008 metų. Taigi anot, Eurostat’o (25 puslapis), Lietuvos skola mažėjo nuo 19,4 iki 17,3%, tai  lėmė ne tai, kad ėmėme atidavinėti skolas, mes dar labiau skolinomės, tais pačiais metais skola padidėjo nuo 300 mln iki milijardo, o įtaką darė BVP didėjimas, todėl santykinai skola sumažėjo. Pagal mūsų statistikos departamentą, 2008 metais skola jau siekė 3,5 milijardo, nors pats skolos santykis vėl sumažėjo lyginant su 2007 metais ir buvo 15,6%.  Šis santykis per 2009 padidėjo, nes ir BVP smuko, o ir skolintis mes mėgstam .  Bet kiek padidėjo nenorėčiau spėlioti, tačiau tų bauginančių Baškienę 60% neviršysim tikrai. Ar būtume visiškai praskolinta valstybė? Ne, Italija, Graikija, Belgija, Vokietija, Prancūzija ir kt. turi daugiau nei 60% skolos nuo BVP, bet ar jas galime vadinti visiškai praskolintomis? Visos ES vidurkis ir net euro zonos vidurkis viršija 60%, bet ar tai domina Seimo narę?Vargu, daug geriau pagrūmot kaip baisu valstybėje

R. BAŠKIENĖ. Labai išsigandome Tarptautinio valiutos fondo. Specialistai suskaičiavo, jeigu Lietuva būtų skolinusis iš TVF tiek, kiek šiais metais skolinosi iš komercinių bankų, per metus sutaupytų 200 milijonų litų, kurių nereikėtų seikėti milžiniškoms palūkanoms.

Būtų gerai, jei gerbiama Seimo narė įvardintų specialistus, bei tikslius skaičius, kaip ir kur būtų sutaupiusi. O ne tik kalbėtų lozungais. O net jei ir būtų sutaupyta, valstybės įvaizdis dar labiau kristų, nes patys nesugebame tvarkytis, kas iš to? Kredito reitingas kristų dar labiau, o tai reiškia, kad palūkanos vėl padidėtų.

E. ŽAKARIS. Manau, kad sąmoningai buvo skolinamasi iš Skandinavijos bankų.

Vėl kalbama lozungais, kur įrodymai? Atėjo “Barclays” atrodytų ne Skandinaviškas bankas.

— Kas tai gali daryti? (valdyti vyriausybę)

E. ŽAKARIS. Ta Vyriausybė atstovauja stambiajam kapitalui. Studentus kam atidavė? Bankams. Daugiabučiuose gyvenančius žmones — taip pat bankams. Žmonės dar nesuvokė, kad pagal naująjį įstatymą jų nė nereikia klausti, ar jie nori renovuoti namą. Žmonėms palikta tik teisė imti paskolą arba apmokėti renovaciją savais pinigais. Vyriausybė spręs, ar namą reikia renovuoti — toks yra įstatymas. O renovavimo pinigai plauks per bankus ir bankams.

Aukštojo mokslo reforma geriausia, kas buvo padaryta apskritai aukštojo mokslo sistemoje per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje. Tą reikėjo daryti jau labai seniai, vienintelis kelias, kuris padės pakelti studijų kokybę.

— Tai ką siūlote dėl biudžeto?

V. SIMULIK: Seimo narys dabar gali teikti siūlymus tik dėl lėšų perskirstymo. Bet mes prieš tai teikėme, kaip galima būtų pajamas didinti.

Vienas iš jų — kurti nacionalinį banką. Visi trys esame tos idėjos bendraautoriai. Tai būtų galimybė didinti pinigų kiekį šalyje, skatinti verslą. Nacionalinis bankas būtų valstybės kontroliuojamas, bet su privačiu kapitalu, kuris valdytų 49 procentus akcijų. Spręstų verslo rėmimo klausimus, atstovautų valstybės interesams, didintų pinigų kiekį valstybėje.

Šiandien švediški bankai sprendžia, kokias verslo šakas remti, neremti, kurie projektai reikalingi, kurie ne. Vyriausybė atiduoda svetimų valstybių privačiam kapitalui valdyti nacionalinį verslą. Kur tai matyta?

Pusę metų keliame šią idėją, kuriai įgyvendinti tereikia 5 milijonų litų. Bet Vyriausybės atsakymas buvo neigiamas — nėra pinigų.

Dabar gi gavome popierius, kuriuose ministerijos pagal savo metodikas ir kriterijus suskaičiavo kam ko reikia. Ir tuos skaičius Seimo nariams „pramušti“ sudėtinga. Bet koks mūsų projektas turi pereiti Vyriausybės barjerą. Taigi, Vyriausybė teikia biudžeto projektą, tu teiki pataisas, o Vyriausybė jas atmeta. Ir Seimas tokių pataisų toliau nebesvarsto.

Nacionalinio banko idėja buvo kilusi ir man, gerokai seniau. Tačiau, kaip žinia, valstybė esti prastas verslininkas, o bankas vis tik yra verslas.

R. BAŠKIENĖ. Julius Veselka siūlo, kad tie, kurie uždirba per 10 tūkstančių litų, mokėtų gyventojų pajamų mokesčio ne 21 procentą, o 33 procentus. Po pateikimo Seimas pritarė, bet toliau, kaip bus, neaišku.

Šis atsakymas “užmuša”. 8 metus būti valdžioje ir tik devintaisiais metais suprasti, kad valstybėje reikalingi progresiniai mokesčiai. Aš vis nežinau, tuomet ką tiek laiko reikėjo veikti? Atstovauti kairiesiems ir tik dabar išgirsti apie progresinius mokesčius. Esu liberalas, tačiau ir pats po truputį linkstu prie to, kad reikia progresinių mokesčių, nors visada kyla klausimas, kodėl tas, kuris protingesnis, darbingesnis turi mokėt mokesčių daugiau už mažiau gudrų ar tinginį. Tačiau beveik visa ES turi įsivedus, o tai truputį glumina .

E. ŽAKARIS. Trečią kartą teikia tą siūlymą.

V. SIMULIK. Kiek kartų pasirašėme ant teikimo, kad būtų peržiūrėta sutartis su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Yra numatyta tokia galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms. Viena iš tokių — sunkmetis. Ekspertai sako, jog iki 2012 metų ji gali veikti saugiai. Bet ar tai įdomu kam nors be opozicijos?

Todėl, kad jau yra firma, kuri turi sutartis su RAO JES (Rusijos energetikos konglameratu) tiekti Lietuvai elektros energiją. Ir kuriai tekės „procenčiukas“.

Aišku, vėlu kalbėt apie tai, kad  sustabdyt ją reikėjo, bent ne žiemos metu. Būtų gerai jei Simulik įvardintų ekspertus, juk yra ekspertų ir sakančių priešingai. Tačiau IAE krenta ant šių Seimo narių pečių, jie buvo valdžioje, kia buvo priimami sprendimai.

IŠVADOS. Bendras vaizdas nekoks. Straipsnyje dar daug populizmo, mažinti Seimo narių skaičių, alga irgi nedidutė, užtat kiek bankininkai uždirba!!! Kalamas prie kryžiaus Kubilius ir vyriausybė, nes tai dabar ypač populiaru. Drįsčiau teigti, jog šis straipsnis užsakytas, priežasčių tam gali būti daug, tačiau įstrigo vieta, apie nuperkamus Seimo narių balsus. Kodėl žurnalistė nepaklausė, ar pašnekovai patys vardan Šiaulių parduotų savo balsą ir balsuotų už biudžetą, jei keletas milijonų būtų skirta Šiauliams? Nes nepatogus klausimas, kaip atsakyti, kad neatrodytum prastai? Valstybės neparduosim sušukti ir didvyriškai muštis į krutinę? Ar pasakyt velniai nematė tas biudžetas, tik duokit Šiauliams? Tokie vat viešieji ryšiai ant Šiaulių krašto, tiek apskrities, tiek laikraščio.

Edgaras Lietuvoje, Politika, Šiauliai Aukštojo mokslo reforma, E. Žakaris, IAE, makroekonomika, nacionalinis bankas, progresiniai mokesčiai, R. Baškienė, V. Simulik, valstybės biudžetas, valstybės skola

Seniai nemačiau tokio linksmo pristatymo, tad skubu pasidalinti, nes ir pati tema mane labai domina. Tad ar būsime drąsūs ir keisim iš esmės švietimo sistemą? Norint skaityti lietuviškai spragtelėkite, žemiau video esantį “view subtitles” ir atsiradusiam sąrašėlyje išsirinkite “lithuanian”. Turiningas ir linksmas ketvirtis valandos, linksmo žiūrėjimo. Beje, video iš Ted.com.

Edgaras Aukštasis mokslas, Lietuvoje, Politika, Visuomenė Ken Robinson, kūrybingumas, Ted