Visada žaviuosi žmonėmis turinčiais idėjų, iniciatyviais,  ryžtingais, kurie sieka užsibrėžto tikslo ir nesidairo į šalis. Tokie žmonės dažniausiai tampa verslininkais, lyderiais ir labai gaila, kad tokių žmonių  labai mažai ateina dirbti į viešąjį sektorių.  Ir aš juos išskirčiau taip – vienam svarbu procesas, kitam tik rezultatas.

Taigi duosiu pavyzdį iš ne seno susirašinėjimo su jauna valstybės tarnautoja.  Aš jai perdaviau vieną savo darbą, tarkim daviau raktą, nuo buto, kuriame pinigai sudėti. Praėjo kažkiek laiko, žiūriu pinigai vis dar savo vietose, aš jos pabandžiau paklausti, kodėl tu jų neimi? Juk taip rodei iniciatyvą ir norėjai pradėti darbuotis. Atsakymas: visų pirma aš jai ne tas duris parodžiau, nors tuo labai abejoju, bet galimas daiktas, visi galime suklysti, tada pamokslas – taip elgtis negražu ir negalima, tačiau ji man ne motina ir TODĖL ji neturi man aiškintis. Suklysti, žinoma, negražu, bet ką padarysi visi kartais suklystam arba ji mąsto, kad aš tą padariau specialiai tada, kiltų klausimas o koks jo motyvas ir galbūt atsitokėjus paskambintų man ir perklaustų, o kurgi vis tik tos durys. Ir o, Eureka, būčiau pasakę tikrasias duris. Einam toliau, aš tau ne motina, todėl neturi man aiškintis, tai dabar sekant įdomiąja logika, man aiškintis privalo tik mano mama? Čia galbūt vienintelis žmogus, kuris apskritai, nei turi man aiškintis, nei pasiaiškinti.

Tada kita be prasmė frazė – yra kaip yra, kiekvienas mes savaip viską matom ir suprantam. Žodžiu, aš klausiu kodėl pinigai dar bute? O čia beletristika.

Taigi, truputį apimtas pykčio surašiau jai atsakymą, panašiai, ką parašiau čia. Ir sakau ar galiu paviešinti mūsų pokalbį, gaunu atsakymą, kad elgčiausi kaip tinkamas, bet ji to nenori (paviešinimo). Na tai tikros situacijos ir pavardės neskelbsiu. Dabar kas man iš šios situacijos primena tipinį biurokratizmą:

1. Valdininkas gauna užduotį, imasi jos spręsti ir mato sąlyga suformuluota klaidingai, galbūt kažkas suklydo rašydamas, korektūros klaida, arba yra neaiškumų, dviprasmybių, ką jis daro? Na aš dirbu privačiame sektoriuje, tai aš kol visko neišklausinėju, visų niuansų, kad nebūtų nesusipratimų, tol stengiuosi darbo nepradėti, dar klausiu ar tas tikrai reikalinga, nes galbūt praleisi keletą valandų, o neprireiks.  Ir darai. O tipinis biurokratas tą atideda ir nedaro visai, o kai viršininkas jo paklaus, kodėl nėra padaryta, atsakymas aiškus – blogai pavesta užduotis ir net papeikimo negali duoti nes teoriškai teisi.
2. Nėra ryšio tarp žodžių, nėra jokios loginės sekos.
3. Beprasmės sąvokos, posakiai, vietoj konkrečių sprendimų ir bandymo išeiti iš susidarusios padėties.

Taigi tiems iniciatyviems žmonėms patekus į tokią terpę, nieko nebelieka arba patiems kaip Kafkos Metamorfozėse virsti tais vabalais, arba bėgti nuo to, kuo toliau. Nors išimčių pasitaiko, bet tai ir tėra tik išimtys iš taisyklės.

Šiandien be kita ko, buvo Olego gimimo diena ir jis prisipažino, kad daina “Aš mylėjau tave tau nežinant” gimė Šiauliuose, tai argi ne gražu? Koncerte buvo labai daug jaunų veidų, kas taipogi labai gražu. Viskas pas mus tvarkoj valstybėj, jei turime tokių jaunų žmonių, daugiau pozityvo! Viskas bus gerai.  Kaip dainoj “Mirtis”, jei mirtis padovanos 6 lentas, gali pasidaryti malūno sparną.

Sudainavo apie 25 dainas, o atrodo taip mažai, garsas ir vaizdas buvo superiniai. Dar prie to pačio pagalvojau nurašysiu vieną Beranžė eilėraštį, o tai internete neradau. Iš knygutės “Dainos”

Kūmutė

Pasiklauskite kaimyno:
Argi aš tokia plepi?
Juk visi aplinkui žino,
Kad aš baisiai nekalbi.
Neprabilsiu neprašyta, -
Mat nesu gabi šnekom,
Gal tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu aš juokom.

Vakar Žanas ir Siuzana
Siautė dūko kaip maži…
Ir Siuzana kūlė Žaną
Puodu!.. Puodu, dievaži!
Kas tą mūšį aprašytų
Su jo smulkmenom skaudžiom?
Aš tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu nejučiom.

O pas drūtą tetą Oną
Ryt pasiutęs balius bus.
Ji kažkokį jauną poną
Pasičiupo į nagus.
Gavo ji ne pirmą šitą, -
Pasakysiu pakuždom…
Aš tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu negirdom.

Sako, aš gandus nešioju,
Sako, aš kalbu blogai…
Betgi aš neprasižioju
Per dienų dienas, draugai!
Neprabilsiu neprašyta, -
Mat nesu gabi šnekom,
Gal tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu prabėgom…

Na ar nepažįstat kokių kūmučių?

Ok, aš suprantu, kad parkavimosi vietų daug, tačiau šios buvo arčiausiai įėjimo. Taip pat spėju, kad jei tų vietų ir nebūtų laisvų šis vairuotojas statytųsi taip pat – užprogramuota. Numerio neužtušuosiu specialiai, jei perskaitys, kad žinotų.Galvoju išlipsiu ir pasakysiu ką nors, bet buvo su panele, tai nenorėjau gadint nuotaikos. Ir tada toptelėjo mintis – nufotografuosiu, ir kadangi sveiko proto išpažintojai parašė, tai pamaniau ir man reikia.

Pažinot kieno Mazda? Praneškit. Tauta turi žinoti savo didvyrius.

Ok, o ką žadėti? Jei mane išrinksit, tai Berankis taps pirma pasaulio rakete, futbolo klubas Šiaulių “Šiauliai” per ateinančius 3 metus žais UEFA čempionų lygos finale (kad laimės ir man jau per drąsu ). Na aišku amžinos temos – šildymas bus nemokamas, pastatytos požeminės perėjos ir stovėjimo aikštelės ir etc. O į visus kitus klausimus, galiu atsakyti – stengsiuos, sieksiu, inicijuosiu, skatinsiu, mylėsiu žmogų, darysiu viską kas mano jėgoms. Pajuokavom, gaila, kad yra žmonių, kas tai supranta rimtai.

Čia mūsų skyriaus programa.  Manau keletas yra esminių momentų, pirma tai jau yra vykdomi arba planuojami vykdyti investiciniai projektai, kurie buvo išvardinti VŽ, bei Šiaulių miesto strateginis ir bendrasis planai. Ten surašyta, kas bus vykdoma, tai aš ir nesikartosiu.  Mano pasiūlymai:

• Vaizdo kamerų įrengimas viešosiose vietose.  Saugumas labai svarbus, tad kodėl neimti pavyzdžio iš to pačio Londono. Šiaip aš esu už tai, kad būtų įrengta kuo daugiau.
• Bevielio interneto įvedimas viešosiose vietose. Visuose parkuose, esančiuose pietiniame rajone.
• Naudoti atvirą kodą (nemokama programinė įranga),  pakeisti dalį mokamos.
• Įrengti papildomą apšvietimą prie perėjų. Smulkmena, tačiau ryte važiuojant į darbą, ties Janonio gimnazija – tamsu.
• Padaryti vieną mokyklą meno gimnazija. Jei matome ateitį, kaip kūrybinę visuomenę, manau tai yra būtina. Labiausiai tam tiktų – Gegužių pagr. mokykla, dėl išlikusios infrastruktūros, bei žmogiškųjų išteklių.
• Kaip pagerinti studentų praktiką.  Skirti tokias pat užduotis studentams, kokios yra priskiriamos funkcinėms grupėms, ar departamentams. Pavyzdys būtų toks, reikėjo paruošti savivaldybei projektą dėl Menų inkubatoriaus, tarkim tą pačią užduotį paraleliai skirti ir studentams. Tą galima pritaikyti ir privačiame sektoriuje.
• Sudaryti sąlygas rūšiuoti šiukšles.  Kad būtų specialios šiukšliadėžės su perskyromis skirtingoms atliekoms.
• Sukurti motyvacinę sistemą žmonėms, kaip paskatas savanoriauti. Į “DAROM” žmonės ateina jau be jokios papildomos motyvacijos, bet yra daug kitų sričių, kur praverstų savanoriai. Tokią sistemą galima sukurti, remiantis didmiesčių patirtimi, arba galima žvelgti paprasčiau ir prie reikalavimų į valstybės tarnybą įrašyti, ką gero žmogus nuveikė visuomenei.

Dar galiu parašyti, kad visąlaik palaikiau ir palaikysiu tolerantiškas akcijas. Per keletą pastarųjų mėnesių teko nemažai diskutuoti, panašiais klausimais – kad žydai nededa į macus, krikščionių vaikų kraujo, kad homoseksualai nėra pedofilai. Bet ką, tu žmogus visažiniui išaiškinsi, jis viską perverčia savaip, nors kai kuriais klausimais galima diskutuoti. Čia vis tos emocijos, aš žinau, kad jie kitokie ir taškas.  O aš nežinau, bet jau pavargau įrodinėt.

Žodžiu, prižadėjau, bet galiu pasakyti, kad keletą dalykų pavyks įgyvendinti, net ir neišrinkus.

Dar pasakysiu, kad esu atviras ir galiu bendrauti su visais. Taigi LICS nr. 16 ir mano numeris 14.

Laisvas esu tol, kol mano laisvė nevaržo kito laisvės.

Taip, aš priklausau partijai ir taip, aš kandidatuoju į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą. Partijai priklausau nuo 2007 metų ir dalyvaudavau pradžioje beveik visur – dalinau lankstinukus, dalyvavau rinkiminio štabo veikloj, buvau net vieno rinkiminio štabuko vadas. Visada maniau, kad reikia pradėti nuo mažų dalykų ir po truputį kopti, bei prisiimti didesnę atsakomybę. Manau, panašiai taip ir buvo. Man ne gėda būti partiniu, apie tai galvojau jau vaikystėje, nepraleisdamas nei vienos politinių diskusijų laidos per TV, žinoma, laikui bėgant tas vaikiškas naivumas išnyksta, kai pamatai, kad ne viskas taip, kaip įsivaizdavai. Bet visąlaik taip, kažkur kažką prarandi, kažką atrandi. O atradimų taip pat būta nemažai, ką vien reiškia būti tarp bendraminčių.
Taigi situacija – 20 metų vaikinas galvoja stoti į partiją, klausimas į kurią? Visada maniau, kad esu liberalas, tačiau pabendravęs su p. Arūnu Rimkumi, suprantu, kad man toli iki liberalizmo, tiksliau toli iki neoliberalizmo. Atkrito Liberalų Sajūdis. Tokias partijas, kaip Darbo, Tvarkos ir Teisingumo atmečiau iškart, socdemai netiko dėl ideologijos, konservatoriai buvo ne man, tad pasirinkau Liberalų ir Centro Sąjungą. Zuokas – abonentas? Nežinau, teistas už gerus darbus, skamba net man per naiviai. Jis lyderis, o tokių Lietuvoje nėra daug, net ir dabar kandidatuodamas su nepartiniais jis gali tapti Vilniaus meru, galbūt tai rodo, kad sostinei reikia jo.

Taigi pirmi mano rinkimai. Ir iškart misija neįmanoma, nes neagitavau, nesispausdinau, nerašė laikraščiai, nekalbėjo per televiziją. Žodžiu nulis šansų, tačiau bandžiau paskaičiuoti, kiek man gali prireikti balsų, norint tapti tarybos nariu. Ir padariau tokią išvadą, kad apie 1000-1200.  Tai nuo ko pradėti? Beje, dar niuansas, liko 9 dienos

Pradėsiu nuo to, ko trūksta miestui, nuo smulkmenų, o juk iš smulkmenų ir susideda visas gyvenimas. Nuo keletos idėjų, taip pat ir nuo komunikacijos, nes visiems esu pasiekimas, tiek čia, tiek kokiam Facebook’e, ar elektroniniu paštu. Todėl jei turite, kokių pastabų, mielai išklausysiu, nors labiau norėčiau gauti idėjų, minčių, pastebėjimų, kad Šiauliai taptų gražesniu, geresniu miestu.

P.S. gavau iš keletos žmonių, tą patį klausimą, taigi atsakau: daug kas darosi politinius kalendoriukus, jie kainuoja nedaug, bet aš jų nesidariau dėl paprastos priežasties – norint sužinoti datą yra n galimybių, pradedant telefonu ir t.t, o kad žmogus nešiotųsi mane piniginėje, tai atleiskit, dar toks narcizas nesu.

Dizainerė gali uždirbti ir dar daugiau per mėnesį, tą manau gali padaryt ir ekologė. O direktorė, jei ji yra ir įmonės savininkė, didžiają pinigų dalį ima iš pelno.

Šiuo atveju pelno nėra, įmonė skendi skolose, bet turi dvi geras darbuotojas, kurias atleidus, reiktų uždaryt pačią įmonę, ar neįmanomas toks scenarijus? Direktorė matydama, tokią situaciją, susimažina sau atlyginimą iki minimumo, o darbuotojoms moka gerus atlyginimus, kad jos neišeitų kitur ir stengiasi pragyvent sunkmetį. Taigi kur čia nusikaltimas, ar sukčiavimas?

Reikia stebėti įvykius toliau, kaip nubaus, ar nubaustųjų bus daugiau, ar iš viso baus, jei direktorė papasakos mano sugalvotą scenarijų. Darosi įdomu.

Šiaulių krašte šis įvykis yra dienos naujiena – pats lankomiausias ir daugiausia komentarų susilaukiantis straipsnis. Nurodomos keturios pavardės – Mikšys, Volkovas, Damulevičius, Zolubas. Mano jau minėta organizatorė paskelbė, jog tokios akcijos tikslas – skatinti piliečių aktyvumą. Iš nuotraukų sprendžiant dalyvavo vien pensininkai. O komentaruose, kaip visada daug ir visko.

Etaplius.lt aprašo panašiai, tačiau pameta vieną pavardę (Zolubą), bet aprašo, kaip akcijoje dalyvavo neonacis? Murza, kuris, net nevalgė kugelio.

Snaujienos.lt aprašė plačiausiai – paklausinėjo  akcijos dalyvių ir net skambino “nugalėtojams” paklausti kaip jie jaučiasi, įdėjo labai gražią nuotrauką, kurioje Kalėdų senelis duoda lėkštes su patiekalu savivaldybės darbuotojoms, o juos savo ruožtu, prižadėjo perduoti merui, žodžiu tikra kalėdinė pasaka.

Neradau, kad kuris nors vienas didesnis Lietuvos naujienų portalas praneštų apie šią akciją ir suprantama, juk neaprašysi kiekvieno kaimo šokių. Tad pamaniau, kai naujienų nelabai yra, laikraščiai, portalai aprašo ką randa. Ir visai netyčia aptikau Panevėžio balso straipsnį, ir pasirodo yra apie ką rašyti!!! Šis straipsnis apkeliavo didžiuosius naujienų portalus. Panevėžio laikraštis išdėsto savo miesto privalumus ir tai apkeliauja visą šalį, tai kokią nuomonę apie tai susidaro visi lietuviai? Kur statysim bendrojo pagalbos centro 112 skyrių? Kur pigiau? Šiauliai tyli, visuomenės nuomonė aiški, ką pasirinks vyriausybės klerkai?

Ar galėtų kažką panašaus parašyti Šiaulių naujienos, Šiaulių kraštas, Etaplius.lt, Šiauliai plius? Ir apginti savo miestą? tapti savo miesto patriotais, o ne vien keikti valdžią ir aprašinėti “besmegenių” akcijas (na tik atšalus orams ir atsiradus sniego galima tokią akciją su kugeliu sugalvot).

Tad noriu palinkėt vietinei Šiaulių žiniasklaidai daugiau matyti teigiamų dalykų, bei labiau prisidėti prie Šiaulių miesto pažangos ir klestėjimo. Laimingų Naujųjų metų!!!

Akcentavome studentų praktiką, susidomėjimas buvo, tad tikimės prisidėti prie inkubatoriaus norinčių bus nemažai.

Taigi dalyviai: Rima Baškienė, Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris. Trumpi dosjė:

1. Rima Baškienė išrinkta Šiaulių kaimiškojoje rinkiminėje apygardoje, kitaip kalbant, rinko žmonės gyvenantys Šiaulių rajone. Yra valstiečių liaudininkų sąjungos narė (į rinkimus vedė K. Prunskienė, dabar pirmininkas R. Karbauskis). Pagal specialybę yra inžinierė-technologė. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad praėjusią kadenciją Seimo narė buvo valdančiojoje koalicijoje.

2. Valerijus Simulik išrinktas Dainų rinkiminėje apygardoje – žmonių gyvenančių pietinėje Šiaulių miesto dalyje. Yra Naujosios sąjungos (pirmininkas A. Paulauskas) narys. Pagal specialybę fizikos mokytojas, taip pat turi švietimo vadybos ir teisės magistro laipsnius. Taip pat praėjusią kadenciją buvo valdančiojoje koalicijoje, beje, šiek tiek buvo ir šioje kadencijoje.

3. Edvardas Žakaris išrinktas Aušros rinkiminėje apylinkėje – žmonių gyvenančių centre ir vakarinėje Šiaulių miesto dalyje. Yra socialdemokratų partijos narys ( pirmininkas A. Butkevičius). Pagal specialybę ekonomistas organizatorius, tiflopedagogas. Taip pat buvo valdančiojoje koalicijoje praėjusią kadenciją.

Šias trumpas dosjė surašiau tam, kad suprastumėme apie ką bus kalbama. Visi trys Seimo nariai politikoje ne naujokai, visų trijų specialybės nesusijusios su makroekonomika, vargu ar galime E. Žakarį vadinti makroekonomikos specialistu, nors jo specialybė ekonomistas organizatorius. Ir kas svarbiausia, visi buvo valdančiojoje koalicijoje praėjusią kadenciją.

Taigi pradėkim nagrinėti atsakymus (klausimas patamsintas Bold, atsakymas, bei mano komentaras kursyvu)

— Ar tikrai pusę kitų metų biudžeto pajamų sudarys paskolos ir Europos Sąjungos (ES) paramos pinigai?

R. BAŠKIENĖ. Pajamos planuojamos — 13 milijardų litų, išlaidos — 18 milijardų. 7,8 milijardo litų pajamų sudarys dar ES lėšos. Be ES pinigų atrodytume nykiai.

E. ŽAKARIS: Pasakyk, kiek dar skolintis žadama.

R. BAŠKIENĖ: 13,7 milijardo litų. Valstybės skola jau dabar sudaro 30 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) — apie 26 milijardus litų skolos jau turime. Jeigu Lietuvos skola viršytų 60 procentų BVP, tai jau būtume visiškai praskolinta valstybė.

“2009 Eurostat yearbook” nurodo duomenis 2004 – 2007 m., o Lietuvos statistikos departamentas ir 2008 metų. Taigi anot, Eurostat’o (25 puslapis), Lietuvos skola mažėjo nuo 19,4 iki 17,3%, tai  lėmė ne tai, kad ėmėme atidavinėti skolas, mes dar labiau skolinomės, tais pačiais metais skola padidėjo nuo 300 mln iki milijardo, o įtaką darė BVP didėjimas, todėl santykinai skola sumažėjo. Pagal mūsų statistikos departamentą, 2008 metais skola jau siekė 3,5 milijardo, nors pats skolos santykis vėl sumažėjo lyginant su 2007 metais ir buvo 15,6%.  Šis santykis per 2009 padidėjo, nes ir BVP smuko, o ir skolintis mes mėgstam .  Bet kiek padidėjo nenorėčiau spėlioti, tačiau tų bauginančių Baškienę 60% neviršysim tikrai. Ar būtume visiškai praskolinta valstybė? Ne, Italija, Graikija, Belgija, Vokietija, Prancūzija ir kt. turi daugiau nei 60% skolos nuo BVP, bet ar jas galime vadinti visiškai praskolintomis? Visos ES vidurkis ir net euro zonos vidurkis viršija 60%, bet ar tai domina Seimo narę?Vargu, daug geriau pagrūmot kaip baisu valstybėje

R. BAŠKIENĖ. Labai išsigandome Tarptautinio valiutos fondo. Specialistai suskaičiavo, jeigu Lietuva būtų skolinusis iš TVF tiek, kiek šiais metais skolinosi iš komercinių bankų, per metus sutaupytų 200 milijonų litų, kurių nereikėtų seikėti milžiniškoms palūkanoms.

Būtų gerai, jei gerbiama Seimo narė įvardintų specialistus, bei tikslius skaičius, kaip ir kur būtų sutaupiusi. O ne tik kalbėtų lozungais. O net jei ir būtų sutaupyta, valstybės įvaizdis dar labiau kristų, nes patys nesugebame tvarkytis, kas iš to? Kredito reitingas kristų dar labiau, o tai reiškia, kad palūkanos vėl padidėtų.

E. ŽAKARIS. Manau, kad sąmoningai buvo skolinamasi iš Skandinavijos bankų.

Vėl kalbama lozungais, kur įrodymai? Atėjo “Barclays” atrodytų ne Skandinaviškas bankas.

— Kas tai gali daryti? (valdyti vyriausybę)

E. ŽAKARIS. Ta Vyriausybė atstovauja stambiajam kapitalui. Studentus kam atidavė? Bankams. Daugiabučiuose gyvenančius žmones — taip pat bankams. Žmonės dar nesuvokė, kad pagal naująjį įstatymą jų nė nereikia klausti, ar jie nori renovuoti namą. Žmonėms palikta tik teisė imti paskolą arba apmokėti renovaciją savais pinigais. Vyriausybė spręs, ar namą reikia renovuoti — toks yra įstatymas. O renovavimo pinigai plauks per bankus ir bankams.

Aukštojo mokslo reforma geriausia, kas buvo padaryta apskritai aukštojo mokslo sistemoje per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje. Tą reikėjo daryti jau labai seniai, vienintelis kelias, kuris padės pakelti studijų kokybę.

— Tai ką siūlote dėl biudžeto?

V. SIMULIK: Seimo narys dabar gali teikti siūlymus tik dėl lėšų perskirstymo. Bet mes prieš tai teikėme, kaip galima būtų pajamas didinti.

Vienas iš jų — kurti nacionalinį banką. Visi trys esame tos idėjos bendraautoriai. Tai būtų galimybė didinti pinigų kiekį šalyje, skatinti verslą. Nacionalinis bankas būtų valstybės kontroliuojamas, bet su privačiu kapitalu, kuris valdytų 49 procentus akcijų. Spręstų verslo rėmimo klausimus, atstovautų valstybės interesams, didintų pinigų kiekį valstybėje.

Šiandien švediški bankai sprendžia, kokias verslo šakas remti, neremti, kurie projektai reikalingi, kurie ne. Vyriausybė atiduoda svetimų valstybių privačiam kapitalui valdyti nacionalinį verslą. Kur tai matyta?

Pusę metų keliame šią idėją, kuriai įgyvendinti tereikia 5 milijonų litų. Bet Vyriausybės atsakymas buvo neigiamas — nėra pinigų.

Dabar gi gavome popierius, kuriuose ministerijos pagal savo metodikas ir kriterijus suskaičiavo kam ko reikia. Ir tuos skaičius Seimo nariams „pramušti“ sudėtinga. Bet koks mūsų projektas turi pereiti Vyriausybės barjerą. Taigi, Vyriausybė teikia biudžeto projektą, tu teiki pataisas, o Vyriausybė jas atmeta. Ir Seimas tokių pataisų toliau nebesvarsto.

Nacionalinio banko idėja buvo kilusi ir man, gerokai seniau. Tačiau, kaip žinia, valstybė esti prastas verslininkas, o bankas vis tik yra verslas.

R. BAŠKIENĖ. Julius Veselka siūlo, kad tie, kurie uždirba per 10 tūkstančių litų, mokėtų gyventojų pajamų mokesčio ne 21 procentą, o 33 procentus. Po pateikimo Seimas pritarė, bet toliau, kaip bus, neaišku.

Šis atsakymas “užmuša”. 8 metus būti valdžioje ir tik devintaisiais metais suprasti, kad valstybėje reikalingi progresiniai mokesčiai. Aš vis nežinau, tuomet ką tiek laiko reikėjo veikti? Atstovauti kairiesiems ir tik dabar išgirsti apie progresinius mokesčius. Esu liberalas, tačiau ir pats po truputį linkstu prie to, kad reikia progresinių mokesčių, nors visada kyla klausimas, kodėl tas, kuris protingesnis, darbingesnis turi mokėt mokesčių daugiau už mažiau gudrų ar tinginį. Tačiau beveik visa ES turi įsivedus, o tai truputį glumina .

E. ŽAKARIS. Trečią kartą teikia tą siūlymą.

V. SIMULIK. Kiek kartų pasirašėme ant teikimo, kad būtų peržiūrėta sutartis su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Yra numatyta tokia galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms. Viena iš tokių — sunkmetis. Ekspertai sako, jog iki 2012 metų ji gali veikti saugiai. Bet ar tai įdomu kam nors be opozicijos?

Todėl, kad jau yra firma, kuri turi sutartis su RAO JES (Rusijos energetikos konglameratu) tiekti Lietuvai elektros energiją. Ir kuriai tekės „procenčiukas“.

Aišku, vėlu kalbėt apie tai, kad  sustabdyt ją reikėjo, bent ne žiemos metu. Būtų gerai jei Simulik įvardintų ekspertus, juk yra ekspertų ir sakančių priešingai. Tačiau IAE krenta ant šių Seimo narių pečių, jie buvo valdžioje, kia buvo priimami sprendimai.

IŠVADOS. Bendras vaizdas nekoks. Straipsnyje dar daug populizmo, mažinti Seimo narių skaičių, alga irgi nedidutė, užtat kiek bankininkai uždirba!!! Kalamas prie kryžiaus Kubilius ir vyriausybė, nes tai dabar ypač populiaru. Drįsčiau teigti, jog šis straipsnis užsakytas, priežasčių tam gali būti daug, tačiau įstrigo vieta, apie nuperkamus Seimo narių balsus. Kodėl žurnalistė nepaklausė, ar pašnekovai patys vardan Šiaulių parduotų savo balsą ir balsuotų už biudžetą, jei keletas milijonų būtų skirta Šiauliams? Nes nepatogus klausimas, kaip atsakyti, kad neatrodytum prastai? Valstybės neparduosim sušukti ir didvyriškai muštis į krutinę? Ar pasakyt velniai nematė tas biudžetas, tik duokit Šiauliams? Tokie vat viešieji ryšiai ant Šiaulių krašto, tiek apskrities, tiek laikraščio.

O mano bendra išvada būtų tokia, abi pusės užsiima populizmu, o ne problemos sprendimu. A. Šedžius kalba ne faktais, kaip pats sako, o nuogirdomis bei pateisina tokį gyvenimo būdą, kas apskritai atrodo kvaila. Na, o Šiaulių vadovybė atrodytų padarė viską gerai, atsakė oficialiu laišku, oficialioje miesto svetainėje, tačiau paskutinė pastraipa, kurioje užsimenama apie Seimo nario pajamas, bei tas paskutinis retorinis klausimas yra nereikalingi. Bandymas įtikti publikai ir “pavarymas ” ant Seimo nario. Artėja rinkimai, tad tokių versus daugės ir daugės.