Keletas mano draugų organizuoja akciją http://www.facebook.com/events/318142618209634/ Tad aš pas juos išdėsčiau keletą savo minčių, visas tekstas:

Dalyvauti negalėsiu, bet pasidalinsiu keliomis mintimis. Pirma, tai visame tame yra labai daug emocijų, kas neretai net labai stiprius argumentus paverčia niekiniais. Pirmiausia, tai galimybių studija, ji išties yra parašyta penktokų, šį klausimą reiktų kelti, kodėl taip žioplai parašyta, o pinigai sumokėti nemaži, ar tokia studija atitiko konkurso sąlygas, bei ar konkursą laimėjusi organizacija yra kompetetinga apskritai rašyti tokias studijas. Gaila, tačiau puslapyje http://www.cvpp.lt/ tos informacijos nėra. Antra, visi skaičiai apie kiek dar reiks pinigų šiam projektui, kiek kainuos išlaikymas yra spėlionės ir ne kitaip, kol nėra konkurso operatoriui ir nėra pačio operatoriaus, kuris ir pasiūlytų savo paslaugas. Kai tai bus, tuomet ir sužinotume kiek reikės pinigų išlaikymui. Pagal ką p. Artūras Visockas ar p. G. Lukošaitis sprendžia, kad reiks pusės milijono ar daugiau? Taigi, jei operatorius x laimi konkursą ir prašo 1 mln. (kaip pavyzdys) sumos, tuomet ir sakom, “viso gero” tiek jam, tiek visam projektui. Trečia, šis projektas gauna paramą pagal priemonę “Asistentas 2″ http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone?priem_id=000bdd538000151c#2 ir viena iš sąlygų, kad projektas neatsiperka, nes jei būtų atsiperkantis, tuomet ES lėšų niekas neduotų. Ketvirta, savivaldybei tai kainuos apie 1,8 mln., o jau apie 1mln. išleista, tad aš nelabai suprantu ką jūs siūlot? Restituciją? Kiek sėkmingų valstybės pavyzdžių galėtumėt pateikt? Šioje situacijoje reiktų galvoti, kaip padaryti geriau prie esamos situacijos, ir ar tikrai jūs visi manot, kad nedaryti nieko, šiuo atveju yra geriausia?

Dar vienas spėjimas yra kiek reikės papildomai lėšų, kai prasidės darbai, kas dabar galėtų kompetetingai į tą klausimą atsakyt? Kitas dalykas yra sudaromos sutartys su rangovu, galbūt tą reiktų nusimatyt ir įtraukt, dėl tų papildomų darbų. Patį konkursą laimėjo UAB “MEBA” http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&task=viewparticipant&legacy_id=2002586698 antra vieta, matome UAB “Mobusta”, ir skirtumas nemažas apie 3 mln. Tad visi tie, rėksniai, kurie kalba apie įsisavinimus, galėtų gal atsakyti kodėl pasirinkta ne Mobusta? Įsigyti pastatą buvo skelbiami 3 konkursai, kad nebespekuliuot ta tema.

Pastatas turi būti pripažintas paveldo objektu ir įtrauktas į kultūros vertybių registrą http://kvr.kpd.lt/heritage/ aš nelabai įsivaizduoju, kodėl LR Seimo narys Naglis Puteikis papilstė populizmo atvažiavęs į Šiaulius, kad ten neįtrauktas pastatas, kad užsodint pievele ir etc. Investuokim į Klaipėdą, o patys apsisodinkim pievelėm, gaila tik, kad nepasakė ką auginti…

Taigi, kas iš to miestui. Galbūt tikrai nereikia mums tų kūrybinių industrijų nenoriu kelti emocijų tuo klausimu, nes kalbėjau su keletu menininkų, vieniems reikia, kitiems nereikia ir t.t. Aš noriu paprastai matematiškai pasakyti – savivaldybės investicija 1,8 mln. + metinis mokestis operatoriui (tarkim 250k), po 5 metų įtraukiam pastatą į privatizavimo fondą (bus galima pagal ES priemonę). Iš viso išleidom 3,05 mln. (1,8+ 5*0.25) ir parduodam. Ir net patys didžiausi skeptikai pripažins, kad parduota bus už didesnę kainą. Tai čia aš grynai ciniškai sumečiau, aš jau nekalbu apie netiesioginius dalykus, kad statybininkai, gamybininkai turės darbo, per tai į savivaldybės biudžetą ateis pinigai per GPM, jau nekalbant, kad tikrai gal kas išeis ir iš tų kūrybinių industrijų. Tad pasisakymą, kad joks investicinis projektas neatsipirks, reiktų pagrįsti argumentais, o ne tuo, kad aš esu giliai įsitikinęs web.siauliai.lt/taktaifs/v/2011/D1C7459A-3135-49D7-9C36-48139CF72B80.doc

Aš neatstovauju, nei vienai interesų grupei ir tiesiog bandau sudėliot be emocijų argumentus. Nes dabar ką jūs darysit rytoj, galbūt tik patvirtins seną tiesą kas vyksta savivaldybėje: kad geriausias darbas yra nedaryti nieko. O dirbanti savivaldybė yra oksimoronas.

Šiaip neklausau kokias ten knygas rekomenduoja, nes dažniausiai būna tie populiarieji Coelho, Baricco, Beigbeider, kuriuos skaityti yra laiko gaišimas. Galbūt per griežtai išsireiškiau, tačiau tikrai skaityti ir žavėtis nematau prasmės, kur ten tas literatūrinis lobynas? Žinoma, kai lyginti neturi su kuo, tai atrodo super. Tai vat ir šiandien, ta panelė, kur pristato knygas, pristatė knygas paaugliams, tai suklusau, kas gi siūlioma, kokiomis knygomis siūlo formuoti asmenybę, pažinti literatūrą, kaip meną, kaip ugdo skonį. Na neatsimenu visų pasiūlymų, bet jie buvo visi buvo ganėtinai panašūs. Pirma knyga, apie du bičus paauglius ir lia lia, žodžiu apie bendraamžių gyvenimą, o antra vadinasi “Monstrų mokykla” ir ten mokosi vampyrai, zombiai ir etc. Spėju, kad nei vienas šiuos kūrinius parašęs autorius, švelniai tariant, Nobelio literatūros premijos nelaimės… “Bet kas jas perskaitys, tai tikrai laiko veltui neleidžia ” “Iš kišenės” ©

Bet apie ką aš čia? Apie ugdomą skonį, arba apie to skonio nebuvimą. Tai, jeigu nuo jauno amžiaus pradedi skaityti, tai ką siūlo pardavėjas ir per daug nieko neieškai, nėra kas užvestų ant kelio, tuomet liūdna. Na mokykla čia turėtų užimti nemažą vietą, tačiau mokykloje, toli gražu, ne viskas aprėpiama, priedo yra nemažai lietuvių autorių, kas neretai tiesiog vargina, kaip kažkas, kažką beganydamas šildė kojas karvės blyne.

Taigi, o ką skaityti? Aš sakyčiau skaityti reiktų klasiką, pilna informacijos internete, kas ta klasika – Dostojevskis, Bulgakovas, Hemingvėjus, Tvenas, Diuma, Balzakas, Konan Doilis ir etc. žodžiu pilna tų autorių ir bibliotekoj manau nebus sunku gauti, ne kaip tų populiariųjų ir nauda nepalyginamai didesnė. Na, o jei paviršutiniškai palyginus  tai ką siūlė “Labam ryte” ir kas būtų panašiom temom iš vertų perskaityti (must read), tai man į galvą pirma šauna Selindžerio (J.D.Salinger) “Rugiuose prie bedugnės” ir Bulgakovo (M. Булга́ков) “Meistras ir Margarita”.

Reikia skirti grūdus nuo pelų o gal ir nereikia, jei “Protų kovose” paklaus, kas pagr. veikėjas toje “Monstrų mokykloje”, tai ką tuomet daryt?

http://elliescrossstitch.co.uk/

Lietuvos žiniasklaidoje tai nenuskambėjo niekur, ar bent jau mano akyla akis neužmatė. O man šis turnyras pasirodė super, dėl keletos priežasčių, bet viskas nuo pradžių.

Šį turnyrą laimėjo dabar puikios formos esantis rusų didmeistris P. Svidler. Prieš turnyrą jis tikrai nebuvo laikomas favoritu (9 pagal reitingą turnyre), bet įrodė pakankamai aiškiai, nes pagrindines ir gražiausias savo partijas laimėjo juodaisiais, vien ko verta bokšto auka prieš G.Kamsky. Mano favoritas liko trečias, tai V. Ivanchuk, arba kaip vadina jį anglakalbiai -  Chucky, tai tikra šachmatinė asmenybė, labai įdomus žmogus. Atsimenu jo seną interviu, su amžinu klausimu: kas yra šachmatai, menas ar mokslas ir jis atsakė – filosofija. Gilu. Truputį paprasčiau yra pasakęs geriausias Lietuvos žaidėjas – Eduardas Rozentalis, šachmatai – tai gyvenimo modelis. Kuo vis giliau supranti šachmatus ir kuo labiau pažįsti šį pasaulį, tuo šie žodžiai labiau įgauna prasmę. Bet dabar ne apie tai Antras liko A.Grischuk. Taigi šie trys didmeistriai gavo teisę varžytis dėl pasaulio šachmatų karūnos ir bandys ją paveržti iš dabartinio čempiono V.Anand arba jam iššūkį mesiančio B. Gelfand. Pati sistema tokia painoka, net ir man, toli gražu, ne viskas aišku, nors, atrodo, domiuosi. Kodėl visame tame nedalyvauja pirmas pasaulyje pagal reitingą M.Carlsen nelabai aišku, argumentai tokie migloti, kodėl toks jaunas žaidėjas būdamas pirmu pasaulyje nesiekia tapti pasaulio čempionu.

Stipriausiųjų  aštuntuke buvo du žaidėjai iš Ukrainos, du žaidėjai iš Rusijos, du žaidėjai iš Azerbaidžano, vengrė bei čekas. Na galima sakyti “valdė” NVS, šitoj temoj, matyt, nieko naujo, tai stipriausios pasaulio šachmatų mokyklos, kai kuriose net ir mokyklose mokoma žaisti šachmatais.

Šiame turnyre dalyvavo stipriausia šachmatininkė pasaulyje – J.Polgar ir ji nukalė pirmą raketę turnyre – S.Karjakin, apskritai ši šachmatininkė, mano galva, yra stipriausia visų laikų žaidėja moteris, pagal žaidimo lygį, ne pagal titulus.

Šis turnyras vyko, galima sakyti pasaulio šachmatų sostinėje – Khanty-Mansiysk’e. Kur, kur? Taigi čia. Ten, kaip kalba dalyviai, puikios sąlygos ir viskas apskritai puiku. Šiame mieste vyksta daug turnyrų, ypač aukšto rango, kaip šis praėjęs. Čia savo ranką pridėjęs yra FIDE prezidentas K.Ilyumzhinov.

Bet man labiausiai įstrigęs dalykas šiose varžybose, tai online komentavimas, arba komentavimas gyvai, komentuoja tiek rusiškai, tiek angliškai. Rusiškai komentavo, vienas geriausių komentatorių pasaulyje – didmeistris S. Shipov (nemaišyti su kitu didmeistriu, buvusiu V.Čmilytės vyru A.Shirov), o angliškai didmeistris K.Landa. Čia visi video. Daugelis iš jų trunka po 4-5 valandas, tai yra ką veikti, dabar kai yra archyvas galima prasisukinėti, kam įdomu debiutas, o kam, kaip greit dirba rankos Taip pat ten galima rasti, kai prie komentatoriaus prisijungia tik ką žaidę didmeistriai ir patys pasakoja variantus, kokius matė, kaip vertino poziciją ir etc. kas yra labai įdomu šiek tiek pažengusiems šachmatų mėgėjams. Problemą, kad ką pasakoja komentatoriai sunku suprasti paprastiems mirtingiesiems, įvardino patys komentatoriai. Neužtenka žinoti kokios spalvos yra b3 laukelis, reikia dar žinoti, kur jis randasi ir kas ten vyksta tačiau pasakoti kaip vaikšto žirgas irgi nereikėtų, čia reikia surasti aukso vidurį. Taip pat smagu stebėti tokias mini spaudos konferencijas su žaidėjais po partijos. Kas krito į akis, kad nemažai žaidėjų nėra pratę kalbėti į mikrofoną, todėl kai kur garsas tragiškas, taip pat nesigirdi, kai klausimus užduoda iš salės.

Žinoma,lyginti su tuo kaip pateikiamas pokeris labai sudėtinga, bet teisingu keliu einama ir aš tikiu, kad būtent taip šachmatai taps dar populiaresni, nors tai ir nėra žaidimas masėms.

Tai čia šiek tiek supažinau, kas ir kaip, kad šachmatai gyvi

Vienoje spaudos konferencijoje V.Ivanchuk’o paklausė, kaip ruošitės kitai partijai. Jo atsakymas man patiko, pabandysiu išversti, sako: kalbama, kad po muštynių kumščiais nebemosuojama, tad aš pasakysiu, kad ir prieš muštynes kumščiais irgi nemosuojama

Na, o kadangi apie šachmatus nerašau ir vėliau, matyt, irgi nerašysiu, tai pridėsiu dar. Neseniai buvo 100 metų kaip gimė 6-asis pasaulio šachmatų čempionas M.Botvinnik. Tad buvo renginių tą proga, dalyvavo ir mūsų V.Čmilytė. Perskaičiau keletą interviu, kas pažinojo šachmatų patriarchą (taip jis vadinas Rusijoje), papasakojo įvairių linksmų nutikimų. Vienas iš jų: ateina Botvinikas pas savo kolegą, berods Averbachą, ir sako jam, įsivaizduoji vaikštom mes su didmeistriu Kanu po parką ir jis šiaip, nei iš šio, nei iš to ėmė ir nėrė tarp medžių ir įsivaizduok, net neatėjo pietaut. Tuomet Averbachas nuėjo paklaust Kano, kas atsitiko, šis supykęs atkerta – Botvinikas yra pasaulio čempionas, bet jis mano, kad pasaulio čempionu yra visose srityse!

Na ir pabaigai, užmušant visai temą, vaikštau parke, prie teniso kortų ir matau bėga matytas veidas, o jis gi yra dabartinio pasaulio čempiono V.Anand’o ilgametis sekundantas bei V.Čmilytės draugas P.H.Nielsen. Tad ta proga, kad pagavau jį lakstantį, paprašiau įsiamžinti

mėgėjas ir didmeistris

Toliau radau dar vieną atsakymą, tikinčio žmogaus, ne davatkos čia jau reiks citavimo : “Jūs rašote, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, ji veikia savarankiškai, tai ko kišate nosį į jos vidaus reikalus.” Aišku kišti nosies negalima, tačiau atvirkštinis variantas galimas, sms siuntinėti LR Seimo nariams galima. Toliau perlas: “Smerkiame visus, užsiimančius pedofilija ir homoseksualumu ne tik kunigus, bet ir visus, net valdžioje aukštus postus užimančius asmenis. Tai labai nepadoru ir bjauru.” Na aš ne violetinis, bet pedofiliją irgi smerkiu ir kas čia nepadoraus? dar vienas perliukas: “Jei jau esi teisus, tai nėra pagrindo slėptis po anonimo kauke. Darosi akivaizdu, kad su šiais skundais kreipėsi kunigai, patys nesilaikantys Bažnyčios kanonų – ištvirkėliai, pedofilai, homoseksualai ar kiti iškrypėliai, tik jie gali bijoti susidorojimo, nes jaučiasi esą to verti – jei būtų kunigai idealistai, nebijotų sakyti tiesą atvirai.” Pirma, tikrai gyvenime būna situacijų, kai negali atskleisti savo tapatybės, antra, kodėl čia autorei taip viskas akivaizdu man neaišku. Toliau aprašomi kryžiai mokyklose, kaip nieko blogo nedarantys dalykai, galbūt ir nedaro, bet ar tai ne bažnyčios kišimasis į pasaulietinį gyvenimą? Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui? Ir pabaiga aišku užmušant i- apie netikinčius paleistuvius. Šiame straipsnyje irgi nieko nebuvo atsakyta, nei vieno argumento, bet lrytas.lt jį patalpino. O skaitant apie bažnytinę teisę, bei “pagoniškąją” turiu tik vieną atsakymą – Romos Bažnyčia su visais savo nariais Lietuvoje, yra visos visuomenės dalis, o ne atvirkščiai.

Šiuos straipsniuose-atsakymuose, buvo užsiminta apie laikraščio tendencingumą religijos tema. Nežinau, gali būti, tikrai neskaitau visko, tačiau žinau, kad blogerio T. Vilucko straipsniai ten buvo spausdinami, tad gal ne viskas taip juoda, kaip nudažoma. Taip abejuose straipsniuose minimi anonimai, tačiau ten buvo žmonių pasisakiusių viešai, tai galima rasti čia.

Ir pabaigai, liko daug neatsakytų klausimų, kad ir anonimų užduotų, bet manau tikinčiai bendruomenei svarbių.

1. Ar tikrai dabar Romos Rotoje – Aukščiausiame bažnytiniame teisme – yra net kelios lietuvių kunigų iškeltos bylos prieš arkivyskupą S.Tamkevičių? Ir ar tai tikrai retenybė Vatikane?
2. Ar arkivyskupas savavališkai pažeidė kunigo nekaltumo prezumpciją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekano P.Smilgio 2007 metais atveju?
3. Ar tikrai Vatikanas nustatė, kad tyrimas buvo atliekamas netinkamai.? Ir ar po mėnesio S.Tamkevičius iš Vatikano gavo nurodymą atšaukti baudžiamuosius dekretus ir teiginius, kad P.Smilgys kaltas?
4. Ar kunigas Vytautas Grigaravičius buvo areštuotas už netinkamus santykius su jaunu zakristijonu?
5. Ar tikrai Kauno soboro rektorius Tomas Karklys, mokydamasis seminarijoje, gyveno S.Tamkevičiaus bute? Ir tai draudžia Bažnyčios teisės kanonai?
6. Ar tikrai šiai dienai dar nėra išversta Kanonų teisė į lietuvių kalbą?
7. Ar Kanonų teisė griežtai įsako – joks vyskupo giminaitis iki ketvirto giminystės laipsnio negali dirbti ekonomo tarnyboje? Ir dar dirba arkivyskupo giminaitis?
8. Arkivyskupas S.Tamkevičius nusižengė Bažnyčios kanonų teisei, nes kreipėsi į civilinę teisėsaugą, užuot atlikęs bažnytinį tyrimą pagal Kanonų teisę, kunigo A. Bulotos atveju?

Ar bus atsakyta? Abejoju. Jei dar ir bus reakcijų, tai vėl labiau emocingų, neargumentuotų, “aš manau negalėtų” stiliaus.

Visada žaviuosi žmonėmis turinčiais idėjų, iniciatyviais,  ryžtingais, kurie sieka užsibrėžto tikslo ir nesidairo į šalis. Tokie žmonės dažniausiai tampa verslininkais, lyderiais ir labai gaila, kad tokių žmonių  labai mažai ateina dirbti į viešąjį sektorių.  Ir aš juos išskirčiau taip – vienam svarbu procesas, kitam tik rezultatas.

Taigi duosiu pavyzdį iš ne seno susirašinėjimo su jauna valstybės tarnautoja.  Aš jai perdaviau vieną savo darbą, tarkim daviau raktą, nuo buto, kuriame pinigai sudėti. Praėjo kažkiek laiko, žiūriu pinigai vis dar savo vietose, aš jos pabandžiau paklausti, kodėl tu jų neimi? Juk taip rodei iniciatyvą ir norėjai pradėti darbuotis. Atsakymas: visų pirma aš jai ne tas duris parodžiau, nors tuo labai abejoju, bet galimas daiktas, visi galime suklysti, tada pamokslas – taip elgtis negražu ir negalima, tačiau ji man ne motina ir TODĖL ji neturi man aiškintis. Suklysti, žinoma, negražu, bet ką padarysi visi kartais suklystam arba ji mąsto, kad aš tą padariau specialiai tada, kiltų klausimas o koks jo motyvas ir galbūt atsitokėjus paskambintų man ir perklaustų, o kurgi vis tik tos durys. Ir o, Eureka, būčiau pasakę tikrasias duris. Einam toliau, aš tau ne motina, todėl neturi man aiškintis, tai dabar sekant įdomiąja logika, man aiškintis privalo tik mano mama? Čia galbūt vienintelis žmogus, kuris apskritai, nei turi man aiškintis, nei pasiaiškinti.

Tada kita be prasmė frazė – yra kaip yra, kiekvienas mes savaip viską matom ir suprantam. Žodžiu, aš klausiu kodėl pinigai dar bute? O čia beletristika.

Taigi, truputį apimtas pykčio surašiau jai atsakymą, panašiai, ką parašiau čia. Ir sakau ar galiu paviešinti mūsų pokalbį, gaunu atsakymą, kad elgčiausi kaip tinkamas, bet ji to nenori (paviešinimo). Na tai tikros situacijos ir pavardės neskelbsiu. Dabar kas man iš šios situacijos primena tipinį biurokratizmą:

1. Valdininkas gauna užduotį, imasi jos spręsti ir mato sąlyga suformuluota klaidingai, galbūt kažkas suklydo rašydamas, korektūros klaida, arba yra neaiškumų, dviprasmybių, ką jis daro? Na aš dirbu privačiame sektoriuje, tai aš kol visko neišklausinėju, visų niuansų, kad nebūtų nesusipratimų, tol stengiuosi darbo nepradėti, dar klausiu ar tas tikrai reikalinga, nes galbūt praleisi keletą valandų, o neprireiks.  Ir darai. O tipinis biurokratas tą atideda ir nedaro visai, o kai viršininkas jo paklaus, kodėl nėra padaryta, atsakymas aiškus – blogai pavesta užduotis ir net papeikimo negali duoti nes teoriškai teisi.
2. Nėra ryšio tarp žodžių, nėra jokios loginės sekos.
3. Beprasmės sąvokos, posakiai, vietoj konkrečių sprendimų ir bandymo išeiti iš susidarusios padėties.

Taigi tiems iniciatyviems žmonėms patekus į tokią terpę, nieko nebelieka arba patiems kaip Kafkos Metamorfozėse virsti tais vabalais, arba bėgti nuo to, kuo toliau. Nors išimčių pasitaiko, bet tai ir tėra tik išimtys iš taisyklės.

http://mannytoys.co.uk/

Eilinį kartą Užkalnis sukalė provokuojantį tekstą, perskaičiau ir nieko, atrodo viskas paprasta. Mintis paprasta: dirbsi – turėsi, skaitysi žurnalą “Žmonės” – gyvensi kitų gyvenimus, pirksi loterijos bilietus ir tikėsi, kad pavyks papulti tarp tų išrinktųjų, bet….  Užtat kiek emocijų sukelia kai kuriems, pasijuokiau ir pagalvojau, kad tokių žmonių aš nepažįstu, arba nežinau, kad kas taip manytų, jog yra vergvaldžių išnaudojami. Na ir vaikiškas mano naivume, atsirado. Sėdžiu bare ir vienas pažįstamas sako perskaičiau straipsnį, taip nelabai klausiau, bet po to išgirdus esminių sąvokų – vergai, vergvaldžiai, sistema, pradėjau klausytis ir įsiterpiau į diskusiją, tai pasirodo, tas žmogelis viso straipsnio, net nesistengė perskaityti, užteko pirmos pastraipos ir pavadinimo, o kalbos, ir argumentų, porai valandų. Taigi: Aš 9 metus prasimokiau, baigiau 2 aukštuosius ir tu sakai (čia aš sakiau) man trūksta kompetencijos? Na tada klausiu, kas kaltas, kad pats kaip sakai ari kaip negras vergas, o atlyginimo atitinkančio negauni. Na čia ir pasiliejo kanalizacija, pirmiausia kalta sistema, nes doriems  sąžiningiems darbuotojams neleidžiama užsidirbti, po to aišku darbdavys, po to dar n aplinkybių ir ant pabaigos, gal ir aš truputį, bet taip pasakyta tik man perklausius, ar pats nieko dėtas savo gyvenime. Bandau klibinti, aišku argumento “sistema” nepaklibinsi, čia panašiai, kai bandoma spręsti kažkokią problemą, ir ateina gudrutis su nepaprasta idėja – reikia keisti žmonių, visuomenės požiūrį, tada man iškart per visą kūną perbėga žaibo iškrova ir norisi sakyt, eikit … Taigi sistemos galvoju neliesiu, sakau – tai eik lauk, kas tave ten laiko, jei su tavimi taip elgiasi darbovietėje. Tai, kad nėra kur, šaukia jis, gal emigruot ir taip kiek žmonių išvažiavo, žodžiu emocija, jokios logikos, nes tai liečia jį patį o su savimi pačiu būti elgtis ciniškiau sudėtinga, ką jau kalbėt apie savikritiką, aplinka kalta. Pabandžiau tuomet ramiau prieit iš kitos pusės, ką mano apie progresinius mokesčius ir ką galvoja, kad nuo 4k taikyti didesnį GPM, kaip siūlė socdemai, aišku jis visomis keturiomis už. Nes aš dirbu, o ką jis už mane sunkiau dirba? Na bandau kalbėti kuo paprasčiau, tarkim tu gauni 2500-3000 Lt “ant popieriaus”, o tavo kolega, vietoj to, kaip kad tu, nesėdi bare ir negeria alaus, o dabar dar dirba ir stengiasi uždirbti daugiau,  ir gauti virš 4k, tai ar teisinga iš jo pusės, kad jam valstybė atskaičiuoja daugiau ir kad “į rankas” gaunate panašiai tiek pat? Na kaip ir ne, tad kodėl tas žmogus, kuris neretai rizikuoja turėti viską arba nieko, kuris patiria didžiulę įtampą, kuriam sukrauta ant kupros n kvadratu atsakomybės turi gauti tiek pat? Arba kaip tu gali lyginti ar jis dirba daugiau ar mažiau?

Nežinau, ar aš pats esu toks labai savikritiškas ar čia kiti tokie atsipūtę? Galima iki nukritimo kaltinti kitus, aplinką, gimimo vietą, bet kol savęs nepaklausi, nepasižiūrėsi į save, tol nieko nebus. Jei nori išgyti, pirmiausia turi nustatyti ligą ir pradėti reabilitaciją man atrodo, aš jau pradėjau

http://michaelgreenwell.wordpress.com

Skubam, bėgam, lekiam, o kaip pasakytų mano vienas draugas – “nu ir kas” ™. Ir teisingai, kas iš to? Šiaip, jei atvirai, aš niekuomet neįžvelgiau problemos, na vartotojų visuomenė ir kas žmonės perka, vartoja daug ir visąlaik maniau, kad tai yra gerai, na gal ne kiek gerai, kiek what so ever, žiūrėjau neutraliai ir į pagrasimus sociologų (Jean Baudrillard, Karl Popper) žiūrėjau pro pirštus, tiesiog buvo neaktualu ir nesidomėjau. Buvau vartotojas visko kuo daugiau, ten pabūt, tą pamatyt, tą paragaut, visko visko ir kuo daugiau, susipažint, plėst akiratį, bendraut su visais. Taigi buvo pamiršta auksinė taisyklė, ne ta, kuri sako, kad kieno auksas to ir taisyklės o ta, kad kas per daug yra nesveika. Reikia atrast aukso vidurį – galima patinginiaut, bet ne būti tinginiu, galima pažiūrėt serialą House, bet come on, ne visus sezonus, galima dienų dienas sėdėti prie kompiuterio, bet … (įsirašykit patys), žodžiu daug ką galima, žiūrėdamas House, galbūt tapsi kažkiek šmaikštesnis, ciniškiškesnis, žodžiu matysi, kad gydytojas “kietas” ir galbūt kažką perimsi iš to herojaus, o gal išmoksi gydyti (naivoka), atrodytų yra pliusų, jei ne vienas, bet – o kokia alternatyva, ką galėtum padaryti vietoj to. Tai kaip atrast tą vidurkį? Arba kaip laiku susivokti, kad elgiesi neteisingai? Taigi prirašiau padrikai, bet mintis ta, kad mes nebežinom kam skirti laiką, o kam ne, kas yra svarbu, kas yra vertybės, o kas yra tik menkaverčiai vienadieniai niekai. Štai vienas, mano galva, pilietiškiausių žmonių Lietuvoje A. Račas rašo blogą, ten jis aprašo, diskutuoja, pykstasi, ir sako vardan ko? Taigi, per tuos dalykus, mes skriaudžiam savo artimiausius žmones, o per tai skriaudžiam save. Tie žodžiai, kaip šeima, atvirumas, nuoširdumas, altruizmas, gerumas prapuola. Mes šeimą bandome apibrėžti, pritaikyti rėmus, tačiau šeima, ne tai kas yra įstatymo raidėje, o tai kai žmonės būdami vieni su kitu jaučiasi laimingi…bankas neduos paskolos, valstybė nesuteiks paramos, siųskit juos toli abu. Atvirumas? Na su kuo tu paatvirausi, kai turi daug visko – draugų, pažįstamų, o to tikro nėra ir viskas. Išdalini save visur, bet kai supranti, kad tai tik tuštybė, pasirodo jau vėlu, traukinys nuvažiavo.

Na gerai, bet ne viskas taip liūdna, svarbu suprast, nors ir vėliau, bet suprast kas iš tikro yra svarbu ir tam skirti save, savo laiką. Turiu pavyzdį, kartas nuo karto važiuojam su draugais pasportuoti prie ežero, į gamtą. Tokia vieta yra prie Bijotės ežero, kur renkasi nemažai žmonių. Tai tarp žmonių tikrai atsiras durnelis/iai kurie iš savo automobilio būtinai užleis muziką ir visu garsu, atvažiuot į gamtą ir klausytis muzikos, štai apie ką aš kalbu! Paklausyt paukščių, medžių ošimo arba tiesiog pabūti tyloje, ramybėje pabėgus iš miesto triukšmo nereikia? Eikit po velnių, man reikia.

Prirašiau padrikai, bet mintis, man atrodo, aiški – gali nusipirkti marškinėlius arba gali dainuoti, rinktis reikia pačiam arba ieškoti kompromiso ir bandyti padaryti ir tai ir tai ir ieškot aukso vidurio.

Kodėl toks pavadinimas? Mano blogas, ką noriu tą rašau arba vienas yra priežastis kitas pasekmė, o jau kuris yra kuris, reikia rinktis patiems.

Jei vyras kyla karjeros laiptais, tai žmona, šiuo atveju turi būti atleista? Šovinizmas

Šiandien be kita ko, buvo Olego gimimo diena ir jis prisipažino, kad daina “Aš mylėjau tave tau nežinant” gimė Šiauliuose, tai argi ne gražu? Koncerte buvo labai daug jaunų veidų, kas taipogi labai gražu. Viskas pas mus tvarkoj valstybėj, jei turime tokių jaunų žmonių, daugiau pozityvo! Viskas bus gerai.  Kaip dainoj “Mirtis”, jei mirtis padovanos 6 lentas, gali pasidaryti malūno sparną.

Sudainavo apie 25 dainas, o atrodo taip mažai, garsas ir vaizdas buvo superiniai. Dar prie to pačio pagalvojau nurašysiu vieną Beranžė eilėraštį, o tai internete neradau. Iš knygutės “Dainos”

Kūmutė

Pasiklauskite kaimyno:
Argi aš tokia plepi?
Juk visi aplinkui žino,
Kad aš baisiai nekalbi.
Neprabilsiu neprašyta, -
Mat nesu gabi šnekom,
Gal tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu aš juokom.

Vakar Žanas ir Siuzana
Siautė dūko kaip maži…
Ir Siuzana kūlė Žaną
Puodu!.. Puodu, dievaži!
Kas tą mūšį aprašytų
Su jo smulkmenom skaudžiom?
Aš tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu nejučiom.

O pas drūtą tetą Oną
Ryt pasiutęs balius bus.
Ji kažkokį jauną poną
Pasičiupo į nagus.
Gavo ji ne pirmą šitą, -
Pasakysiu pakuždom…
Aš tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu negirdom.

Sako, aš gandus nešioju,
Sako, aš kalbu blogai…
Betgi aš neprasižioju
Per dienų dienas, draugai!
Neprabilsiu neprašyta, -
Mat nesu gabi šnekom,
Gal tik apie tą ar kitą
Užsiminsiu prabėgom…

Na ar nepažįstat kokių kūmučių?

Ok, aš suprantu, kad parkavimosi vietų daug, tačiau šios buvo arčiausiai įėjimo. Taip pat spėju, kad jei tų vietų ir nebūtų laisvų šis vairuotojas statytųsi taip pat – užprogramuota. Numerio neužtušuosiu specialiai, jei perskaitys, kad žinotų.Galvoju išlipsiu ir pasakysiu ką nors, bet buvo su panele, tai nenorėjau gadint nuotaikos. Ir tada toptelėjo mintis – nufotografuosiu, ir kadangi sveiko proto išpažintojai parašė, tai pamaniau ir man reikia.

Pažinot kieno Mazda? Praneškit. Tauta turi žinoti savo didvyrius.