Plagijavimas arba diplomas už pinigus
Plagijavimas - savinimasis svetimo kūrinio (mokslo, meno, literatūros). Taip šį žodį aiškina Tarptautinių žodžių žodynas. Na, o ką reiškia diplomas už pinigus, manau net nereiktų klausti.
Gyvenimas lekia pasiutusiu tempu, spėti tampa nebeįmanoma, o norisi vis daugiau ir daugiau. Darbas dviem etatais, mokymasis aukštojoje mokykloje, laisvalaikis ir begalė kitų užsiėmimų. Na šiuo metu esant darbo rinkos įtemptumai situacija su darbu truputėlį kitokia, tačiau laiko vistiek juk nėra.
Taigi, kas kenčia, kur nespėjama? Be jokios abejonės – mokslai. Ne jau sėdėt keletą dienų bibliotekoj, rinktis medžiagą, dėt į galvą ir po to gimdyt tekstą, velniop visa tai, geriau parsiųsti vieną, dar geriau keletą, nes dėstytojai tampa irgi vis gudresni, juos apjungti, pridėti šiek tiek savo ir žiūrėk naujas gražus darbas per valandą dvi. Na yra ir kitas būdas, šiek tiek brangesnis, bet patikimesnis – pasamdyti studentą rašto darbo parašymui. Pastarasis būdas labai senas, kas tik neužsidirbdavo pinigų braižydamas brėžinius ir pan. Ir to, deja, mes greitai nepakeisim. Sakau “deja” nes egzistuoja įmonių, kurios ir yra tie studentai, rašantys darbus. Labai galimas daiktas, tokias įmones įkūrė tie studentai, kurie dirbo už kitus.
Yra sąrašas internete, kuris apjungia abu mano išvardytus būdus. Speros.lt ir panašūs tinklalapiai, bei tarkim krūva įmonių, kurios skelbiasi internete, kad teikia darbų rašymo paslaugas, pvz. auksineplunksna.com. Manau, labai mažas skaičius asmenų parsisiuntusių gatavus darbus, neša juos net nepataisytus, didžioji dalis manau ima po keletą, juos apjungia, prideda savo ir turiu jau tokį pusėtiną darbelį, na ir yra dalis, kurie tuos parsisiųstus darbus naudoja, kaip informacijos šaltinį ir juos nurodo. Tai, žinoma, jau nebėra plagijavimas. Kodėl daugelis laikui bėgant bus priversti rinktis pastarąjį būdą? O gi todėl, kad dėstytojai irgi vietoj nestovi, turi internetą ir mato kas ir kaip, taip pat visada yra grėsmė, jog kažkas atneš tokį pat darbą. Taigi čia pagelbės tos įmonėlės, kurios sukurs unikalų darbą, tačiau tas darbas ne autoriaus, o tai aš pavadinau diplomas už pinigus.
Bet iškyla dar vienas sunkus klausimas, o kaip bus su konfidencialumu? Taigi pabandžiau paskambinti į tas įmones ir paklausinėti, atsiliepė, labai gaila, tik viena įmonė ir pasakė, jog galim pasirašyt sutartį, tačiau pradėjo mygti, jog įmonei bus nenaudinga, na kadangi man visiškai vienodai, kas tokiai įmonei naudingas, kas ne, taip ir pasakiau, bei paminėjau jog mane tenkins, tik sutartis su apvalia suma, jei dėl jų kaltės paaiškės, kad šį darbą rašiau ne aš. Na lyg tokį atsakymą išprašiau, bet kaip supratau, tokia praktika netaikoma. Bet jei ir būtų taikoma, manau nutekinus panašią informaciją, tokia įmonė greit užsidarytų, o pinigus už kompromatą pasiimtų, nepaisant jokių sutarčių. Kalbu suprantama, apie įžymius žmones, kuriems tokia dėmė gyvenime būtų nemaža.
Išvados. Kaip bebūtų reikia rašyti pačiam, nes anksčiau ar vėliau yla išlenda iš maišo. O už tokius dalykus, ne tik išmesti iš aukštosios mokyklos gali, bet ir baudžiamąja byla baigtis.
Naujausi komentarai